Dirbtinis intelektas padeda užkirsti kelią miškų gaisrams Kalifornijoje

Dėl klimato kaitos pasaulyje vis dažnėjant miškų gaisrų, šalys pasitelkia dirbtinį intelektą. Jis padeda anksčiau aptikti galimas gaisro vietas ir išvengti pražūtingų liepsnų plitimo. Tikimasi, kad technologijoms tobulėjant, ugniagesiams pavyks efektyviau užkirsti kelią nelaimei.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kameros mišką stebi ir naktį

Kalifornijoje kasmet kyla tūkstančiai miškų gaisrų, kurie išdegina milžiniškus žemės plotus, o žala siekia milijardus dolerių. Tačiau nuo birželio pabaigos kai kuriuose valstijos miškuose veikianti nauja stebėjimo dirbtiniu intelektu paremta stebėjimo padeda anksčiau aptikti pavojų.

Kai vieną rugpjūčio naktį šioje JAV valstijoje esančiame Klivlando nacionaliniame miške tiesiogiai vaizdą stebėjusios kameros aptiko kylančius dūmų stulpus, apie tai sistema iškart pranešė ugniagesiams – tai ženklas, kad greičiausiai aptiktas ugnies šaltinis.

„Užuot prie kamerų sėdėjęs ir bandęs įžvelgti gaisro užuomazgas, žmogus dabar šį darbą perduoda dirbtiniam intelektui. Jis nuskaito horizontus ir mato, ar nėra dūmų, galimo gaisro ar kitų problemų, apie kurias galime būti įspėti“, – naujienų agentūrai AFP sako Kalifornijos ugniagesių vadas Krisas Yeary.

„Iš esmės, dirbtinis intelektas visą parą stebi teritoriją – ir tada, kai dauguma žmonių miega. Tokios kameros gali pastebėti tai, ką žmogaus akis greičiausiai pamatytų per vėlai ir tai galėtų baigtis tragiškai. Technologijos mums neabejotinai padeda – užkirsti kelią nelaimei geriau anksčiau nei vėliau“, – aiškina ugniagesys.

Kartais rūką sumaišo su dūmais

Dirbtinis intelektas siekia imituoti žmogaus gebėjimus „mąstyti“. Skirtingai nuo tradicinio kompiuterio, kuris gali pateikti atsakymus tik remdamasis konkrečia turima informacija, dirbtinis intelektas gali daryti išvadas apie atsakymus, naudodamasis patirtimi, įgyta sprendžiant panašias problemas, su kuriomis susidūrė anksčiau – panašiai kaip žmogus.

Per pastaruosius kelerius metus jo taikymas sparčiai išplito visose žmogaus veiklos srityse – dėl to kai kurie baiminasi, kad dirbtinis intelektas galbūt išstums žmones iš darbo vietų.

Visgi su Kalifornijos miškų gaisrais kovojantys ugniagesiai sako, kad technologijos niekada nepakeis žmogaus – kartais sistema kaip dūmų stulpą klaidingai pažymi traktorių sukeltas dulkes ar net rūką, todėl tiksliausiai situaciją nustato į praneštą vietą atvykę gelbėtojai. Visgi, ugniagesiai teigia priimantys bet kokią pagalbą, kokią tik gali gauti.

„Kai girdime apie tokius pražūtingus gaisrus, pavyzdžiui, Graikijoje ar Maujo saloje Havajuose, panašios sistemos, suteikiančios svarbios informacijos anksčiau, yra žingsnis tinkama kryptimi“, – kalba Kalifornijos universiteto geomokslininkas ir išmanios stebėjimo sistemos „ALERTCalifornia“ vadovas Nealas Driscollis.

Ateitį vadina daug žadančia

Per pastarąjį dešimtmetį vieni didžiausių Kalifornijos gaisrų pasiglemžė daugiau nei 200 gyvybių, sunaikino tūkstančius namų ir verslų. Besikeičiančio klimato poveikis tampa vis akivaizdesnis visame pasaulyje – su vis intensyvesniais gaisrais kovoja ir kiti žemynai.

Europoje taip pat eksperimentuojama su dirbtinio intelekto jutikliais. Pavyzdžiui, pietryčių Prancūzijos miesteliuose vasarą buvo įrengtos penkios stebėjimo sistemos, kas 5 sekundes fotografuojančios apylinkes. Panašias sistemas išbando ir daugiau valstybių.

Geomokslininkas N. Driscollis nusprendė suteikti viešą prieigą prie savo platformoje esančių duomenų, kad su jais galėtų dirbti ir sistemą tobulinti ir kiti mokslininkai iš viso pasaulio.

„Beveik 40 proc. visų gaisrų atvejų mes sureaguojame greičiau, nei ugniagesiai sulaukia pagalbos skambučių. Ir ši sistema tik tobulės. Ateitis daug žadanti – dabar apmokome daugiau žmonių, o ir dirbtinis intelektas vis tobulėja. Jo tikslumą lemia duomenų kiekis ir kokybė, sistema vis tiksliau atpažįsta dūmus“, – tvirtina ekspertas.

Viso pasakojimo klausykitės LRT radijo laidos „Ryto garsai“ įraše.