Pačių įvairiausių orų programėlių galima surasti daugelio išmaniuosiuose įrenginiuose. Visgi tie, kurie naudoja ne vieną tokią orų prognozes rodančią programėlę, pastebi, kad neretai jos rodo skirtingą informaciją. Meteorologas LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ paaiškina, kodėl šios programėlės „nesutaria“ ir ar apskritai derėtų pasitikėti jose pateikiama informacija.
Pačių įvairiausių orų programėlių galima surasti daugelio išmaniuosiuose įrenginiuose. Visgi tie, kurie naudoja ne vieną tokią orų prognozes rodančią programėlę, pastebi, kad neretai jos rodo skirtingą informaciją. Meteorologas LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ paaiškina, kodėl šios programėlės „nesutaria“ ir ar apskritai derėtų pasitikėti jose pateikiama informacija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Labai paprastai sakant, skiriasi tie parodymai todėl, nes yra naudojami skirtingi orų modeliai, kurių pasaulyje yra ne vienas, bet bent jau pagrindiniai yra keli“, – paaiškina meteorologas Gytis Valaika.
Kokį modelį programėlių kūrėjai naudos, priklauso nuo įvairių faktorių. Visų pirma, sako specialistas, dažniau renkamasi nemokamus prognozių modelius.
„Vienas tokių yra amerikiečių GFS modelis. Jis nėra pats geriausias tiek Europai, tiek Lietuvai. Tad dažniausiai žmogus, įsirašęs tokią programėlę, kuri naudoja tokį modelį, kuris yra šiek tiek prastesnis, pamato galbūt ne visada tokias tenkinančias prognozes“, – sako pašnekovas.
Todėl G. Valaika rekomenduoja naudoti bent dvi orų prognozių programėles – tą, kuri yra įrašyta gamintojo ir dar vieną, parsisiųstą. Dar geriau, sako jis, naudoti tas programėles, kur galima palyginti kelis skirtingus orų modelius.
„Lietuvai tiksliausias yra europinis orų modelis, jį naudoja ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), ir net amerikiečiai meteorologai, nes taip priimta pasaulyje, kad tiksliausias yra“, – teigia G. Valaika.
Savaime suprantama, skirtinguose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, kalnuose, aktualiausi yra kiti orų prognozių modeliai, be to, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, turi savo orų modelius, sako meteorologas.
„Visada reikėtų pasitikrinti, kokį modelį naudoja programėlė. <...> Nes jeigu modelis nenurodytas arba jis neaiškus ir ta programėlė dažnai jus nuvilia, turėtų būti įtarimas, kad jos gal reikėtų ir nenaudoti“, – pataria G. Valaika.
Be to, net jeigu orų modelis tam tikram regionui ir tinkamiausias, ekspertas pataria aklai prognozėmis nepasitikėti, kadangi bet kokia orų prognozė gali prašauti pro šalį, o ir dažniausiai jose nurodomų reiškinių, pavyzdžiui, lietaus tikimybė nėra absoliuti.
„Aš visada sakau, jūs taip interpretuokite: jeigu yra lietus parodytas, tai reikėtų neįsivaizduoti, kad tiksliai tą valandą lis, <...> bet labai didelė tikimybė, lis. Nes jeigu programėlė jau rodo tą piktogramą su debesėliu ir lietumi, tai reiškia, kad didelė tikimybė, jog palis, bet ir prie didelės tikimybės yra tokia tikimybė, kad nelis“, – dėsto pašnekovas.
G. Valaika konstatuoja, kad žmonės neretai per daug tikisi iš orų programėlių.
„Žmonių lūkesčiai yra labai aukšti, iki palubių užkelti. Deja, realybė yra tokia, kad pasaulyje nėra nei vieno tobulo orų modelio ir nėra nei vienos orų programėlės, kuri labai tiksliai kas valandą galėtų rodyti kritulius, ypač vasaros sezonu, kai dominuoja trumpalaikiai lietūs“, – teigia meteorologas.
G. Valaika siūlo orų prognozes kritiškai vertinti vasarą, kadangi greitai susidarantys trumpalaikių kritulių debesys yra itin sunkiai prognozuojami. Tuo metu didesni dariniai – atmosferos frontai ar ciklonai – yra gerokai patikimiau prognozuojami, tokiais atvejais galima tikėtis, kad ir programėlėse pateikiama informacija toli nuo tiesios nenuklys.
Daugiau – laidos įraše:
