100 milijonų aktyvių vartotojų vos per du mėnesius – šių metų pradžioje fiksuotas „ChatGPT“ rekordas, leidęs platformai tapti sparčiausiai augusia programa žmonijos istorijoje. Šis sprendimas priminė pasauliui apie revoliucinį technologijų potencialą, pritraukdamas žmonijos dėmesį prie dirbtinio intelekto įrankių ir sukėlė naujų technologijų kūrimo bangą
100 milijonų aktyvių vartotojų vos per du mėnesius – šių metų pradžioje fiksuotas „ChatGPT“ rekordas, leidęs platformai tapti sparčiausiai augusia programa žmonijos istorijoje. Šis sprendimas priminė pasauliui apie revoliucinį technologijų potencialą, pritraukdamas žmonijos dėmesį prie dirbtinio intelekto (DI) įrankių ir sukėlė naujų technologijų kūrimo bangą. Pažangiausiai technologijų sprendimai tapo prieinami ne tik didžiausioms bendrovėms, bet ir pavieniams naudotojams. Kita vertus, masinė šios technologijos plėtra – papildomas iššūkis technologijų kūrėjams, besistengiantiems išlaikyti aukštą kibernetinio saugumo lygį.
Sparti pažangiausių skaitmeninių technologijų plėtra išbando organizacijų pasiruošimą valdyti kibernetines rizikas. Nors bendrovės aktyviai imasi veiksmų, kad kibernetinio saugumo programos būtų atnaujinamos – vis dar yra daug vietų tobulėjimui. „Accenture“ kibernetinio saugumo apklausos duomenimis, daugiau nei 60 proc. didžiausių organizacijų atstovų iki šiol tampa išorinių kibernetinių atakų aukomis. Tai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kompanija „Accenture” paskelbė apie 3 mlrd. dolerių investicijas per trejus metus į duomenų ir dirbtinio intelekto praktiką tam, kad padėtų klientams visose pramonės šakose greitai ir atsakingai tobulinti bei naudoti dirbtinį intelektą siekiant didesnio augimo, efektyvumo ir saugumo.
Šios investicijos grindžiamos daugiau nei dešimtmetį trunkančia „Accenture” lyderyste dirbtinio intelekto srityje. Bendrovės DI kompetencija apima daugiau nei 1450 patentų ir nagrinėjamų patentų paraiškų visame pasaulyje bei šimtus klientų sprendimų, kurių mastas yra labai platus – nuo rinkodaros iki mažmeninės prekybos ar nuo saugumo iki gamybos.
„Žmonių nerimą dažnai sukelia manymas, jog dirbtinis intelektas gali padaryti daug žalos. Visgi apie tokius scenarijus galvoja ne tik technologijų skeptikai, bet ir jų kūrėjai. Scenarijai, kai DI pažeidžia apsaugą ir inicijuoja netinkamus veiksmus tiesiog negalimi, kadangi svarbiausios saugumo sistemos nėra ir nebus sujungtos su šia technologija. Bet kokiame svarbių sprendimų priėmimo procese šalia DI dalyvauja žmogus, kuris yra atsakingas už galutinį sprendimą. Todėl neignoruojant galimų rizikų, verčiau reikėtų kalbėti apie atsakingą ir integruotą dirbtinio intelekto naudojimą verslo bei privačiame gyvenime“, – teigia „Accenture Baltics“ inovacijų projektų vadovas Marks Petrovs.
Modernios apsaugos technologijos leidžia jaustis saugiai
Kartu su dirbtinio intelekto evoliucija atsirado ir naujų įrankių, kurių naudojimas prasilenkia su atsakingų technologijų normomis. Dažnai su dirbtinio intelekto naudojimo rizika susijusi problema – vaizdo ir garso turinio klastotės (angl. „deepfake“). Tai fiktyvūs vaizdo įrašai ar vaizdai, kuriais manipuliuojama siekiant padirbti realybę. Nors tokie vaizdai gali būti panaudojami teisėtai, pavyzdžiui, kino pramonėje, jie taip pat gali būti išnaudoti sukčiavimui ar dezinformacijos kampanijoms. Visgi – ši problema plačiai žinoma, o pažangiausių technologijų kūrėjai pristato modernias apsaugos priemones.
„Saugumo technologijos – viena iš aktualiausių skaitmeninio pasaulio tendencijų, padedanti veiksmingai sumažinti galimus DI ir kitų technologijų pavojus. Vaizdų generavimo pasaulyje yra daug prevencinių priemonių, kurios leidžia išvengti pernelyg tikroviškai atrodančių klastočių srityse, kur jos naudojamos neteisėtai. Šiandien technologijų kūrėjai dirba prie sprendimų, kurie leis tiksliai atskirti sugeneruotus ir realius atvaizdus. Be to, saugumo reikalavimai akcentuojami ir kitose srityse. Scenarijai, kai dirbtinis intelektas sąveikauja su robotais, yra smarkiai apriboti. Kūrėjai iš anksto pateikia sprendimus, kurie DI modeliams neleistų inicijuoti užduočių, viršijančių pradinį programavimo sumanymą. Todėl DI negali ir negalės pakeisti savo programavimo bei atlikti nesaugių ar netinkamų veiksmų“, – išskiria Marks Petrovs.
Ateityje – DI reguliavimas tik plėsis
Artimiausiu metu verslai turės daugybę būdų į savo darbo procesus integruoti dirbtinį intelektą tam, kad padidintų veiklos efektyvumą. Nors bus siekiama pradėti veikti kuo greičiau, DI verčia kelti svarbius klausimus apie atsakingą technologijų naudojimą. Todėl verslo organizacijos turi skirti didelį dėmesį teisinei, etinei ar reputacinei rizikai suvaldyti.
Pasiryžimas diegti atsakingo DI naudojimosi sprendimus – ne vien formalus. „Accenture“ tyrimo duomenimis, didžiųjų pasaulio verslo vadovai aktyviai domisi atsakingu DI vartojimu. 80 proc. apklausos respondentų artimiausiu metu planuoja didinti investicijas į atsakingą dirbtinį intelektą, o dar 77 proc. mano, kad DI reguliavimas – prioritetinė sritis. Verslų vadovai sutinka, jog teisinė DI apibrėžtis ne tik plės veiklos efektyvumą, bet ir sustiprins pasitikėjimą šia technologija.
„Duomenų ir paslaugų, susijusių su dirbtiniu intelektu, saugumas yra svarbiausias technologijų plėtotojų prioritetas. Kūrėjai puikiai supranta, kaip svarbu išlaikyti aukšto lygio saugumo standartus. Kaip ir bet kurios kitos naujos technologijos atveju, nuolatiniai moksliniai tyrimai ir mokymasis padeda tobulinti dirbtinio intelekto sistemas. Be to, valstybių vyriausybės ir reguliavimo institucijos svarsto ir imasi aktyvių veiksmų, nustatant atsakingus DI kūrimo ir naudojimo standartus. Geriausias ir kol kas labiausiai pažengęs to pavyzdys – Europos Sąjungos Komisijos parengta teisinė DI apžvalga, kurioje aptariamos ir sprendžiamos su dirbtiniu intelektu susijusios rizikos“, – pastebi Marks Petrovs.
