Kiekvienas žmogus dirbtinį intelektą nė nesusimąstydamas naudoja kone kasdien – nuo rekomendacijų vaizdo ar muzikos transliacijų programėlėse iki geriausių maršrutų paieškos žemėlapių programose. O kaip jis pasireiškia aukštajame moksle? Šioje srityje dirbtinis intelektas – labiau priešas ar naudingas pagalbą suteikiantis įrankis?
Kiekvienas žmogus dirbtinį intelektą nė nesusimąstydamas naudoja kone kasdien – nuo rekomendacijų vaizdo ar muzikos transliacijų programėlėse iki geriausių maršrutų paieškos žemėlapių programose. O kaip jis pasireiškia aukštajame moksle? Šioje srityje dirbtinis intelektas – labiau priešas ar naudingas pagalbą suteikiantis įrankis?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anot Europos Parlamento svetainėje publikuoto straipsnio „Kas yra dirbtinis intelektas ir kaip jis naudojamas?“, dirbtinis intelektas arba DI yra mašinos mokėjimas imituoti žmogaus intelektą bei tokius sugebėjimus, kaip argumentavimas, mokymasis, planavimas ir netgi kūrybiškumas.
DI naudojančioms techninėms sistemoms davus užklausą, šios ją apdoroja ir į ją reaguoja. Pavyzdžiui, jei užklausoje prašoma suteikti informacijos tam tikra tema, DI besinaudojanti sistema, besiremdama savo išmoktais duomenimis, šią informaciją suteikia.
O kaip ši technologija yra pasitelkiama aukštajame moksle: kaip jį naudoja studentai, akademikai ir kokia yra DI naudojimo aukštajame moksle perspektyva?
Idėjų generatorius
Advokatės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teisės fakulteto dėstytojos Julijos Kalpokienės teigimu, studijose DI yra naudojamas įvairiausioms reikmėms ir dažnai nė nesusimąstoma, kad jis naudojamas.
Elementarus pavyzdys: ruošiant skaidres ir prašant, kad programa sudėliotų geresnį dizainą, suveikia DI.
VDU informatikos fakultete, anot J.Kalpokienės, buvo sukurta ir yra naudojama programa, paremta mašininiu mokymusi, kuri gali išrašyti audio formatu esantį lietuvišką tekstą raštu.
Pasak dėstytojos, DI yra naudojamas kone visose aukštojo mokslo srityse, skiriasi tik būdai, kaip jis naudojamas.
„Šios technologijos plačiau ir plačiau ateis į universitetus ir padės studentams ir dėstytojams ugdymo procesą padaryti kuo geresnį. Dažnai technologijos padeda patirti ar pamėginti padaryti tai, ko kitu atveju nepavyktų“, – dėstė J.Kalpokienė.
Per egzaminus – DI pagalba
Paklausus keleto VDU studenčių, ar jos naudoja DI savo studijoms, visos atsakė, kad viena ar kita forma jį tikrai naudoja.
Štai baudžiamosios ir verslo teisės studentė Jurgita sakė dažnai pasitelkianti skaidrių dizaino generavimo įrankį.
Dauguma kalbintų studenčių atsakė naudojančios žymųjį ChatGPT teksto redagavimo ir idėjų generavimo reikmėms.
„Ši programa padeda sugalvoti idėjų, kurios reikalingos mano studijų programoje. Dažnai turime atlikti kūrybines užduotis, tad šios programos palengvina procesą, duoda idėjų, kurias vėliau galima vystyti ir sukurti galutinį produktą“, – pasakojo marketingo studentė Ieva.
„Iš pradžių buvo nedrąsu kažką su jomis daryti, tačiau dabar beveik kiekvienam darbui naudojuosi ChatGPT. Tiesa, ne pačiam darbui parašyti, o generuoti idėjas, atrasti įkvėpimą ir kartais perfrazuoti citatas. Man tai lyg pokalbis su kitu žmogumi, idėjų apsikeitimas“, – kalbėjo žurnalistikos ir medijų studentė Karolina.
O štai VDU Viešosios komunikacijos katedros docentas dr. Ignas Kalpokas atpasakojo situaciją, kai šios egzaminų sesijos metu buvo beveik tikras, jog kai kurie studentai savo darbams pasitelkė dirbtinio intelekto technologiją.
Kadangi kol kas nėra patikimų įrankių, kurie pakankamai gerai atpažintų DI sugeneruotą tekstą, jis nieko negalėjo dėl to imtis – mat net ir universitetų akademinio sąžiningumo taisyklės dar tik vejasi egzistuojančias technologijas.
Pasak J.Kalpokienės, šiuo metu kai kurie universitetai jau turi įvedę tam tikras taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo studijose, o kiti tuo metu dar tik jas kuria, buria darbo grupes.
Vieningo nutarimo tarp universitetų nėra – jeigu vienas jų nusprendžia uždrausti, tarkime ChatGPT, tai nereiškia, kad visuose universitetuose šis įrankis yra uždraustas. Kiekviena aukštoji mokykla turi savo autonomiją ir sprendžia, kas geriausia jos bendruomenei.
O kadangi nėra nustatytų jokių aiškių taisyklių, nėra kaip ir reguliuoti studentų DI naudojimą.
Problema su atpažinimu
Keletas apklaustų VDU studenčių paminėjo žinančios, kad egzistuoja tam tikri įrankiai DI sugeneruoti turinio atpažinimui. Štai žurnalistikos ir medijų studentė Viktoriia teigė mananti, kad tokias programas dėstytojai jau naudoja, o jos kurso draugė Karolina abejojo šių programų patikimumu ir tvirtino, kad sunkiai atpažįstamas sugeneruotas turinys suteikia studentams saugumo jausmą naudoti DI sukčiavimui.
J.Kalpokienė mano, kad DI sugeneruoto turinio klausimas yra gana sudėtingas. Atpažinimo programoms gerėjant, DI iš to mokosi ir taip pat gerėja. Kuo atpažinimo įrankiai geresni – tuo DI sunkiau atpažįstamas.
„Tai tampa kaip katės-pelės žaidimu, panašiai kaip anksčiau būdavo su programine įranga ir piratavimu. Tik išmokdavo kaip nulaužti, atsirasdavo nauja priemonė, kaip užkirsti kelią piratavimui“, – tvirtino dėstytoja.
I.Kalpokas antrina, kad dabartinės egzistuojančios atpažinimo programos yra ganėtinai nepatikimos ir dažnai net pačiose jose pabrėžiama, jog jos neturėtų būti naudojamos kaip studentų baudimo priemonė.
Paklausus VDU studenčių, kaip galima būtų apsisaugoti nuo studentų, naudojančių DI sukčiavimui, ne viena jų paminėjo, kad būtų galima tiesiog patikrinti žinias iš naujo, arba rašyti atsiskaitymus nesinaudojant kompiuteriais – ant popieriaus.
„Manau, jog greitu metu matysime aukštosiose mokyklose taikomus veiksmingus metodus, tačiau šią akimirką sakyčiau, jog, kilus įtarimams, reikėtų patikrinti studento žinias dar kartą“, – mąstė baudžiamosios ir verslo teisės studentė Jurgita.
Nepatikima ar netikra informacija
VDU mokslininko I. Kalpoko teigimu, DI sugeneruoto turinio patikimumas kelia klausimų, mat šiandieninis DI nesupranta konteksto, o tik atkartoja tai, kas yra jo mokymosi duomenyse. Į šias įeina ir nepatikima informacija, kaip, pavyzdžiui, sąmokslo teorijų svetainės.
Taip pat, anot jo, dažnai DI tuomet, kai neturi tikslaus atsakymo į užklausą, šią spragą bando užpildyti suteikdamas netikrą informaciją. Be to, ši technologija nesuteikia šaltinių, kuriais yra paremta suteikta informacija, o tai reiškia, kad neįmanoma lengvai patikrinti faktų.
„Todėl reikia su skeptiškumu žiūrėti į pasakymus, kad DI yra naujas „Google“ ir labai greit pakeis paieškos sistemas“, – atkreipė dėmesį docentas.
I. Kalpokas aiškino, kad ieškodami informacijos internete mes matome šaltinius, pasitelkdami kritinį mąstymą galime atsirinkti turinį ir sudaryti nuorodų sąrašą. Na, o DI įrankiai tiesiog sugeneruoja apibendrintą informaciją klausiama tema ir negalima atsekti, iš kur atkeliavo suteikta informacija.
Net ir paprašius pateikti šaltinius, pasitaiko atvejų, kai sugeneruojamas sąrašas nė neegzistuojančių šaltinių. Tuomet labai lengva apsigauti, mat šaltiniai būna pateikiami tvarkingai, akademiškai surūšiuoti, nors yra neegzistuojantys.
Mokslininkas teigia, kad nuo netikros informacijos generavimo saugotis privalo ne vien studentai, bet ir akademikai. Jis pateikia pavyzdį situacijų, kai akademikai pateikia su DI pagalba parašytus straipsnius, o tada paaiškėja, kad dalis šaltinių, kurie yra cituojami, tiesiog neegzistuoja, mat juos išgalvojo DI.
Dauguma apklaustų VDU studenčių pateikė DI nepatikimos informacijos generavimą kaip vieną iš pagrindinių šio įrankio trūkumų. Štai marketingo studentė Ieva atkreipė dėmesį, kad dėl šios priežasties visą sugeneruotą informaciją reikia atsargiai atrinkti ir patikrinti.
„Studentai gali per daug pasikliauti DI teikiamais duomenimis, todėl gali prarasti gebėjimą kritiškai analizuoti informaciją prieš ją naudodami“, – svarstė žurnalistikos ir medijų magistro studentė Viktoriia.
Naudotis gali ne bet kas
I.Kalpokas teigė, kad šiuo metu dažniausiai girdime apie DI ir akademinio sąžiningumo problemą. Apie tai, kaip DI pasidarius lengvai prieinamu visi studentai nebesimokys ir savo atsiskaitymus rašys pasitelkę tokius įrankius kaip „ChatGPT“.
Anot docento, tam pagrindo yra tik kalbant apie trumpus atsiskaitymus, tokius, kuriems reikia sugeneruoti kelių šimtų žodžių tekstus, reikalaujančius bendro išsilavinimo. Na, o jau sudėtingesnėms, labiau specifinės informacijos reikalaujančioms ir ilgesnės apimtiems užduotims DI nėra lengvai pritaikomas sukčiavimo įrankis. Norint, kad DI sugeneruotų norimą rezultatą, reikia turėti bazinių žinių ta tema ir mokėti naudotis pačiu įrankiu.
I.Kalpokas aiškino, kad užklausų DI įrankiams sukūrimas yra savotiškas įgūdis. Norint deramo rezultato, reikia suformuluoti itin konkrečią užklausą. Suprantama, tam reikia turėti pakankamą žinių bagažą.
Bandant pasitelkti DI didelės apimties komplikuotų darbų rašymui, reikia būti apgalvojus, pirma laiko, tokių darbų struktūrą, kurią būtų galima užpildyti DI sugeneruoti turiniu.
„Kol kas DI matyčiau labiau dialogiškame santykyje su vartotoju, negu, kaip šiuo metu pristatoma, kad bet kas, jokių žinių, jokių gebėjimų neturintis, duos pirmą pasitaikiusią užklausą ir gaus vos ne visą bakalauro ar magistro baigiamąjį darbą“, – tikino VDU docentas.
J.Kalpokienė tvirtino, kad besinaudojant DI būtina pasitelkti kritinį mąstymą tam, jog būtų galima atsirinkti, kuri sugeneruota informacija yra tinkama. DI teksto generavimo įrankiai yra linkę kai kada suteikti neteisingą ir niekuo nepagrįstą informaciją. Na, o neturint jokių kritinio mąstymo sugebėjimų ir žinių tam tikra tema, yra sunku suprasti ar sugeneruota informacija yra tinkama, ar ne.
Dirbtinio intelekto ateitis aukštajame moksle
VDU mokslininkas I.Kalpokas dėstė, jog apie DI turi būti pradėta kalbėti jau mokyklose, universitete to imtis jau būtų per vėlu. Švietimas turėtų orientuotis į bendradarbiavimo su DI įrankiais sugebėjimų ugdymą.
„Paprasčiausia visada į naują technologiją žiūrėti kaip į grėsmę, kaip į kažkokį priešą, drausti, sakyti, kad jeigu tu naudojiesi, tai jau esi nesąžiningas, bet iš tiesų pagrindinis iššūkis yra būtent suteikti įgūdžius mokiniams, studentams, kurie įgalintų kurti tikslias, prasmingas užklausas DI“, – tikino I.Kalpokas.
Mokslininko teigimu, kitas sugebėjimas, susijęs su DI, kuris turėtų būti ugdomas, - kritinis informacijos vertinimas ir gebėjimas ją tikrinti.
„Pasakymas, kad dabar nebereikės mokytis, nes viską už mus darys DI, neatlaiko kritikos. Tu turi mokytis sėkmingai naudotis, kad suprastum, ką DI sugeneruoja, ir ar tai kažkas vertingo, ką galima naudoti, ar tai DI haliucinacija“, – kalbėjo docentas.
Paklausus VDU studenčių apie dirbtinio intelekto ateitį studijose, dauguma jų atsakė, jog nereikėtų žvelgti į šią technologiją kaip į priešą. Teisės studentė Jurgita mano, kad reikia studentus šviesti apie dirbtinio intelekto privalumus, trūkumus ir grėsmes. Jai antrino marketingo studentė Ieva, sakydama, jog galima būtų mokyti jaunus žmones naudotis šia technologija, kartu su jais atrasti jos galimybes.
O štai žurnalistikos ir medijų studentė Karolina svarstė, kad reikėtų specialios darbo grupės, sudarytos iš šios srities specialistų, kurie galėtų užtikrinti, kad švietimas neatsiliktų nuo vis pasirodančių naujovių ir galėtų susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
„Norėčiau, kad švietimo sistema nevertintų DI kaip grėsmės, o vertintų kaip galimybę galinčią padėti studentams ir dėstytojams. Tikiu, kad žvelgiant į DI su tinkamu požiūriu, jis gali pakeisti švietimą teigiama linkme“, – tikino žurnalistikos ir medijų studentė Viktoriia.
J.Kalpokienės manymu, yra būtina, kad ir vaikai, ir suaugę mokytųsi naudotis šiomis technologijomis. Pasak jos, nereikia DI bijoti, nors jis kai kuriais atvejais ir gali atrodyti grėsmingas.
„Kaip kažkada mes išmokome gyventi su fotografijomis ir kinu, tai DI technologijos man atrodo kaip analogija tam. Reikia ir dabar išmokti gyventi su tuo, ką turime. Išmokti jas panaudoti geriems ir tinkamiems tikslams, gebėti atpažinti, kur jos gali kelti grėsmes ir tada jas sėkmingai suvaldyti“, – svarstė VDU dėstytoja.
