Grėsmė, kad mašinos pakeis matematikus, ne nauja. Dar 20 amžiuje sviedinio trajektoriją apskaičiuojanti mašina laivyne pakeitė matematikus. Išpopuliarėjus pokalbių robotams, kyla klausimas, ar nuolat plėtojamos dirbtinio intelekto programos gali pakeisti matematikus. Matematikai teigia, kad robotams jų darbo vietos kol kas nepasiekiamos.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Išpopuliarėjus pokalbių robotams, kyla klausimas, ar nuolat plėtojamos dirbtinio intelekto programos gali pakeisti matematikus. Matematikai teigia, kad robotams jų darbo vietos kol kas nepasiekiamos.
Grėsmė, kad mašinos pakeis matematikus, ne nauja. Dar 20 amžiuje sviedinio trajektoriją apskaičiuojanti mašina laivyne pakeitė matematikus.
Šiandien dirbtinis intelektas, naudojamas didiesiems duomenims tvarkyti, vėl grasina matematikų darbo vietoms.
Tačiau matematikai pirštu beda į pokalbių robotų trūkumus, esą dirbtinio intelekto nauda neįtikina.
„Dirbtinis intelektas artimiausiu metu manęs nepakeis, jis vis dar nemoka argumentuoti. Taigi, sudėtingų, daug pastangų reikalaujančių užduočių, kurias mes, matematikai, atliekame kasdien, dirbtinis intelektas patikimai įvykdyti negali“, – teigia Sidnėjaus Matematikos tyrimų instituto direktorius Geordie`s Williamsonas.
Nuo praėjusio lapkričio pasirodę pokalbių robotai – „Google Bard“,„Open AI“, „ChatGPT“, ir daugelis kitų – šokiravo akademinį pasaulį.
Šios programos gali rašyti esė, kurti nuotraukas, vaizdo įrašus, o taip pat atlikti skaičiavimus. Tačiau pokalbių robotams, sprendžiantiems tik paprastas matematines užduotis, dar yra kur tobulėti.
„Matematika susijusi su abstrakčiomis sąvokomis, neegzistuojančiomis realybėje. Todėl reikia atsirinkti, kas mums rūpi, ko mokome ir tyrinėjame. Tokiai užduočiai reikalingas tam tikras estetinis jautrumas, vertinimas, dirbtinis intelektas tam nėra sutvertas“, – nurodo matematikos dėstytojas Lindonas Robertsas.
Matematikos profesoriai sako: naudotis „ChatGPT“ – tarsi dirbti su kuo nors, žinančiu atsakymą, bet negalinčiu paaiškinti, kaip jį gavo, todėl matematikams vis tiek reikia atlikti skaičiavimus.
„Niekas negali paaiškinti, kas vyksta su „ChatGPT“, kaip jis gavo atsakymą“, – sako G. Williamsonas.
Dar svarbiau – saugumas, pasak matematikų, būtina priimti dirbtinį intelektą reguliuojančias taisykles.
Daugiausia baimių kelia išmanusis vaizdo klastojimas, kai dirbtinio intelekto sukurta garso ir vaizdo medžiaga tiksliai atkuria išvaizdą ir balsą.
Internete išpopuliarėjus šiai technologijai, ir Lietuvos politikai kaip modeliai buvo įamžinti „Balenciagos“ reklamoje.
Gegužę internete paplito suklastoti neva degančio Pentagono vaizdai. Ugnis – netikra, bet melagiena paplito socialiniuose tinkluose.
Apie tai skelbė ir Rusijos valstybinė žiniasklaida, vėliau ištrynusi pranešimą.
„Dirbtinis intelektas įdomus, bet kelia baimę. Artėja didžiulė pokyčių banga ir neįsivaizduojame, kas nutiks. Manau, dirbtiniam intelektui tikrai reikia reguliavimo, o visuomenei apie tai diskutuoti“, – mini jis.
Nors dirbtinio intelekto potencialas milžiniškas, matematikai skatina išlikti atsargiems ir visada patikrinti, ar tai, ką matote internete, tikra.
