Internetą kone kasdien nustebina nauji kūrybiški dirbtinio intelekto (DI) sukurti vaizdai. Jau matėme ir „Balenciaga“ prekės ženklą reklamuojančius Lietuvos politikus, ir stilingą pūkinį paltą vilkintį popiežių, ir Donaldo Trumpo suėmimo momentą. Vieni įrašai iškart atsiskleidžia kaip netikri, kiti sugeba apmulkinti nemažą dalį internautų. Ko tikėtis toliau?
DI sugeneruota popiežiaus nuotrauka / Nuotr. autorius Lon Tweeten / @art_is_2_inspire, Instagram
Dar trūksta originalumo ir emocijų
KTU Informacijos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas LRT.lt portalui aiškino, kad, nors DI sukurti vaizdo įrašai vis dar skiriasi nuo žmonių sukurtų, svarbu atkreipti dėmesį, jog DI galimybės sparčiai vystosi, todėl tai, apie ką kalbama šiandien, nebūtinai bus aktualu ir rytoj.
„DI algoritmai yra „išmokę“ esamus vaizdo įrašus bei kitą vaizdinę medžiagą ir geba atkartoti tam tikrus stilius ar elementus. DI gali „suprasti“ ir atkurti tam tikrą vaizdo estetiką, kameros judesius ar montavimo būdus, pritaikyti esamą turinį, kad sukurtų variacijas ar „remiksus“ pagal konkrečius parametrus ar naudotojų pageidavimus, kaip kad popiežiaus memas su baltu „Balenciaga“ paltu.
Sugeneruoti statiniai vaizdai būna gana kokybiški, vaizdo įrašai – mažiau, juose daugiau pastebima nekokybiško atotrūkio nuo realybės. Atmetant stereotipinį požiūrį (nerealistiškas rankas), reikia atkreipti dėmesį, kaip atrodo vadinamasis „uncanny valley“ efektas, – ką jums sako veido animacijos ar kūno judesių netobulumai. Tiesa, tai tik laiko klausimas, greitai pamatysime kokybiškesnio turinio“, – pastebėjo R. Maskeliūnas.
Pasak pašnekovo, esmė yra tokį vaizdo įrašą žiūrinčio ar apskritai bet kokį DI turinį vartojančio asmens kritinio mąstymo lygis – turima omenyje ir „ChatGPT“ sugeneruotus rašinius.
DI dar ilgai trūks kūrybinės intuicijos, vaizduotės ir improvizavimo įgūdžių, kuriais pasižymi žmonės. Šios sistemos paremtos mokymo duomenyse pateiktais šablonais ir informacija, todėl joms sudėtinga kurti tikrai originalų ir novatorišką turinį, pažymi mokslininkas.
R. Maskeliūnas išskyrė, jog DI silpna vieta dar ilgai bus emocinis intelektas. Statinio veido išraiškos sintezė būna gana neblogai padaryta, bet vaizdo įrašuose dirbtiniams veidams bei kūno mimikai dar trūksta tikro žmogaus emocijų artikuliacijos.
Personalizuotos reklamos ir išmanus drabužių matavimasis
Smagu pažiūrėti, pasijuokti, pasidalinti socialiniuose tinkluose, tačiau DI vaizdo generavimo perspektyvos neapsiriboja pramoga – jos išties plačios jau dabar ir dar plėsis įvairiose srityse. Pavyzdžiui, kaip pastebi KTU mokslininkas, matysime personalizuotas reklamas.
„Žiūrovui bus pateikiamas tikslinis reklamos vaizdo įrašų turinys, atsižvelgiant į mūsų pageidavimus, demografinius duomenis ir naršymo elgseną. Jau dabar su DI galima pasimatuoti akinius ar naują megztinį. O jei norėsite pamatyti filmą? DI vaizdo įrašuose bus galima virtualiai išbandyti jūsų dėvimus drabužius, kosmetiką ir aksesuarus, tarkime, kaip jūs keliaujate į darbą apsirengęs tik planuojamais pirkti drabužiais. Taip pat bus virtualūs asistentai, kur DI pašnekovas bus sugeneruotas pagal jūsų naršymo istoriją ar pageidavimus“, – kalbėjo R. Maskeliūnas.
Iš DI gausime ir kitokios naudos. Jo sukurti vaizdo įrašai galės būti panaudoti mokymo turiniui vizualizuoti ir paruošti.
„O kaip skamba galimybė atkurti istorinius įvykius ar architektūros stebuklus, remiantis turimais duomenimis ir tyrimais? Galų gale, duomenų vizualizavimas.
Nepamirščiau ir naudos jautrioms visuomenės grupėms. Pvz., jis gali generuoti vaizdo įrašus su vertimu gestų kalba, kad vaizdo įrašų turinys būtų prieinamesnis kurčiųjų bendruomenei“, – pastebėjo pašnekovas.
Autorių teisių problema ir manipuliacija turiniu
Be abejonės, ne viskas, kas susiję su DI, yra rožėmis klota – susidursime ir su grėsmėmis, ir besikeičiančia kūrybinio darbo specifika. Apie tai jau dabar visi kalba – ką turėtume daryti su autorinėmis teisėmis ir intelektine nuosavybe?
„Jei dirbtinio intelekto sistema sukuria vaizdo įrašą, kam priklauso teisės į šį turinį? Juk algoritmai neretai išmoksta „piešti“ autorių teisėmis saugoma medžiaga ir sukuria panašaus stiliaus kūrinius.
Toliau antra populiari bėda yra generinio turinio darbo rinka – visokie užpildai, reklamjuostės ir pan. Čia tikrai bus virsmas, nes DI tokį turinį sugebės sugeneruoti itin sparčiai ir, tikėtina, ne mažiau kokybiškai, kalbant apie meninio indėlio nereikalaujančius dalykus“, – dėstė R. Maskeliūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiandien, kai gyvename dezinformacijos metu, itin aktualios ir netikros naujienos. Tobulėjant DI, vis labiau auga rizika, kad sugeneruotais vaizdo įrašais bus naudojamasi skleidžiant melagingą informaciją piktavališkais tikslais.
„Kiek turime pavyzdžių, kur politikai neatskyrė klastočių ir leptelėjo, ko neturėjo? Tokie netikri vaizdo įrašai gali įtikinamai manipuliuoti turiniu, kad atrodytų, jog kažkas pasakė ar padarė tai, ko nepasakė. Ir tą jau šiandien matome. Tai gali turėti rimtų pasekmių visuomenės pasitikėjimui, žurnalistikai ir dezinformacijos sklaidai“, – LRT.lt sakė mokslininkas.
Jis taip pat paminėjo ir etinius klausimus, kurie dažnai lieka nutylimi. Tarp jų – šališkumo, diskriminacinio turinio ar žalingų stereotipų įtvirtinimo galimybės, jeigu DI modeliai nėra tinkamai apmokyti ar prižiūrimi.
Paveikti galėtų visos valstybės mastu
Kaip pastebėjo R. Maskeliūnas, diskusijoje apie DI kuriamą turinį svarbus tampa klaidinančių naratyvų stiprinimas ir jų plitimo greitis.
Per netikrus socialinės medijos robotus, netikras paskyras arba algoritmus piktavaliai gali skleisti melagingus pasakojimus ir manipuliuoti viešuoju diskursu.
„Su DI galima asmenims skirti individualizuotas dezinformacijos kampanijas, atsižvelgiant į jų įsitikinimus, pageidavimus ir elgseną internete. Nesumokėjai kelių bitkoinų – štai tau filmų serija apie tave. Arba rinkimai – toks tikslinis manipuliavimas gali prisidėti prie visuomenės supriešinimo, daryti įtaką balsavimo apsisprendimui ir trikdyti demokratinius procesus.
Na, ir paminėkime žmogišką faktorių – sužinoję apie DI sukurtos dezinformacijos egzistavimą, žmonės gali suabejoti visų žiniasklaidos priemonių autentiškumu, todėl atsiranda skepticizmas, sumaištis ir sumažėja pasitikėjimas internetiniais informacijos šaltiniais“, – savo įžvalgomis pasidalino KTU mokslininkas.