„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia. Tačiau vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“.
„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„ChatGPT“ rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto.
Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.
Tačiau vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“. Tai jau padarė JAV valstybinės mokyklos Niujorko ir Sietle, taip pat kai kurie Prancūzijos universitetai, Indijos koledžai, Kinijos bei kai kurios Vakarų Australijos valstybinės švietimo įstaigos.
Visgi LRT RADIJO kalbinti pašnekovai – Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė ir VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas Paulius Briedis – pabrėžia, kad „ChatGPT“ yra puiki pagalbinė priemonė tiek mokiniams, tiek mokytojams.
Fizikos mokyta R. Skorulskienė pamokose „ChatGPT“ naudoja nuo pat lapkričio. Ji teigia, kad norint gerų rezultatų, svarbu mokėti naudotis robotu. Be to, jis gali daryti aritmetines klaidas, supainioti matavimo vienetus.
„Tikrai nereikėtų suprasti, kad dirbtinis intelektas yra tokio lygio, kad jis lietuviškai gebėtų gerai viską atlikti. Šiaip visada reikėtų atminti, kad tai yra įrankis – kaip ir kiekvienu įrankiu reikia mokėti naudotis, taip ir dirbtiniu intelektu mums reikia mokėti naudotis. Tikrai jis neparašys geros, išsamios temos, jei mes jam nesudėliosime, neaiškinsime, nekontroliuosime kur ir kaip jam reikėtų nukrypti“, – LRT RADIJO laidai „Dešimt balų“ pasakoja mokytoja.
Pasak jos, jaunesni mokiniai dar nesuvokia „ChatGPT“ galimybių, o vyresniems robotas yra tapęs pagalbos, o ne sukčiavimo priemone.
„Jie tiesiog pasinaudoja tuo, kaip proceso pagreitinimu, informacijos paieškai ar kažkokiam mechaniniam darbui atlikti. Ir jie puikiai supranta, kad jų laukia darbas klasėje, kur tikrai pasimatys, kaip jis geba tai padaryti. Galų gale jų laukia egzaminas. Tai jie mokosi sąmoningai ir turi nemokamą korepetitorių šalia, kuris jiems gelbėja“, – tikina pašnekove.
VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas taip pat mano, kad tinkamai naudojant, „ChatGPT“ gali tapti „stebuklingu įrankiu“.
„Jo pati pagrindinė nauda yra kuo dažniau rodyti, ką padarei kaip mokinys, studentas arba darbo vietoje, ir klausti, ką galima patobulinti. Tai kone kas puse valandos galima gauti kontrolinio darbo ištaisymą, kitaip tariant, atgalinį ryšį, bet už jį nėra pažymių. Tai gaunasi kone idealus procesas, kada [yra] nuolatinis atgalinis ryšys duodamas tam, ką norima išmokti“, – aiškina P. Briedis.
Vaikai, pasak jo, roboto pagalba bando aiškintis netgi psichologinius, santykių klausimus, todėl būtina parodyti, kaip tinkamai šį įrankį naudoti.
„Faktas lieka tas, kad jis tampa tikrai labai geras patarėjas, kuris apjungia visas šiuo metu sukauptas žmonijos žinias“, – akcentuoja jis.
Dėl to R. Skorulskienė aiškina, kad patiems mokytojams būtina praktiškai prisiliesti prie šio įrankio. Pasak pašnekovės, nors mokytojai dažnai būna nusistatę prieš tokias priemones ar jų net bijo, tik praktinis įrankio naudojimas parodys, kaip „ChatGPT“ gali pagelbėti mokiniams bei patiems mokytojams.
Ji įsitikinus – dar dešimt metų robotas nepakeis mokytojų, bet gali labai jiems padėti. Tiesa, R. Skorulskienė išskyrė ir neigiamą „ChatGPT“ pusę.
„Žmogus visada linkęs kurti šalia gėrio ir blogį. Tai aš labai bijau, kad tas įrankis gali būti panaudotas blogio kurti“, – teigia fizikos mokytoja.
Visos diskusijos klausykitės įraše.
