Technologijos yra įrodytas viso pasaulio vyriausybių konkurencingumo ir augimo ramstis. Šalys, sugebančios išnaudoti naujai atsirandančių technologijų, pavyzdžiui, debesų kompiuterijos privalumus, gali padidinti našumą, skatinti inovacijas ir sutaupyti lėšų, o kartu geriau bendrauti su savo piliečiais ir jiems padėti. Naujausi tyrimai rodo, kad yra aiškus ryšys tarp vyriausybių naudojamų skaitmeninių technologijų ir didesnio BVP augimo.
Technologijos yra įrodytas viso pasaulio vyriausybių konkurencingumo ir augimo ramstis. Šalys, sugebančios išnaudoti naujai atsirandančių technologijų, pavyzdžiui, debesų kompiuterijos privalumus, gali padidinti našumą, skatinti inovacijas ir sutaupyti lėšų, o kartu geriau bendrauti su savo piliečiais ir jiems padėti. Naujausi tyrimai rodo, kad yra aiškus ryšys tarp vyriausybių naudojamų skaitmeninių technologijų ir didesnio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo.
Panayiotis Ioannou, „Microsoft“ daugiašalio padalinio viešojo sektoriaus direktorius Vidurio ir Rytų Europoje
„Pagrindiniai elementai, kurie, kaip rodo mūsų patirtis, yra sėkmingo viešojo sektoriaus skaitmeninimo pagrindas, yra nacionalinė debesijos strategija ir pirmiausia debesijos politika, duomenų klasifikavimo sistema, skaitmeninės tapatybės sprendimas, centralizuoti viešieji pirkimai, vyriausybės bendrųjų susitarimų naudojimas, lanksčios ir prisitaikančios finansavimo taisyklės, suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, skaitmeninė kultūra ir technologiniai įgūdžiai. Atsparesnės ir lankstesnės bus geriausiai skaitmenines paslaugas ir duomenis naudojančios šalys. Tobulindamas skaitmeninimą, viešasis sektorius gali būti geriau pasirengęs reaguoti į dabarties galimybes ir neapibrėžtumus bei kurti naujus sprendimus, kurių mums reikia rytojaus problemoms spręsti“, – sakė Panayiotis Ioannou, „Microsoft“ daugiašalio padalinio viešojo sektoriaus direktorius Vidurio ir Rytų Europoje.*
Eidama skaitmeninimo keliu Lietuvos geležinkelių bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) įgyvendino debesijos strategiją, pradėdama nuo „Microsoft 365“. Latvijos oro transporto bendrovė lengvai valdo įgulos pamainas per mobiliuosius įrenginius, sklandžiai integravo darbo užmokesčio sistemą ir greitai, be popierių, teikia ataskaitas po skrydžio. Įmonė atsisakė įpročio spausdinti 1 000 ataskaitų puslapių per mėnesį ir sutrumpino duomenų įvedimo laiką nuo dviejų dienų iki 15 minučių. Taip pat geras pavyzdys, kaip žengti žingsnį į priekį skaitmeninant viešąjį sektorių Baltijos šalyse, yra Estijos vyriausybės sprendimas, vadinamas „Bürokratt“. Tai pirmasis pasaulyje viešųjų paslaugų virtualiojo asistento, pagrįsto dirbtiniu intelektu, sprendimas. Estija turi didelį potencialą ir visas prielaidas tapti Europos skaitmeniniu centru. Sujungusi „Power Apps“ su „Microsoft Teams“.
Adrijos regione geras viešojo sektoriaus skaitmeninimo pavyzdys Kroatijoje yra Zagrebo miestas, kuriame, įdiegus „Microsoft Azure“ pagrįstą sistemą, tapo lengviau užregistruoti vaikus į darželius, o biudžeto sudarymas ir ataskaitų teikimas tapo greitesnis, paprastesnis ir skaidresnis. Serbijos valstybinė elektros energijos bendrovė „Elektroprivreda Srbije“ patobulino ir optimizavo vartojimo prognozavimo procesą, derindama „Microsoft Azure“ mašininį mokymąsi su „Power Apps“ ir „Power BI“. Dėl realiuoju laiku atliekamos duomenų analizės ir automatizavimo elektros energijos suvartojimo prognozavimas dabar trunka ne dvi valandas, o 15 minučių, o sutaupytas laikas naudojamas prekybos optimizavimui. O Slovėnijoje, šalį užklupus COVID-19 pandemijai, Slovėnijos Respublikos darbo inspekcijai (IRSD) reikėjo stebėti, kaip įgyvendinamas Užkrečiamųjų ligų įstatymas Naudodama „Microsoft Power Apps“ pagrindu sukurtą ir su „Microsoft Teams“ integruotą programėlę, IRSD modernizavo savo skaitmeninius procesus, o jos inspektoriai gali dirbti iš et kurios vietos ir kasdienes užduotis atlieka 30 proc. greičiau.
Asociatyvi nuotr.
Švietimas ir jo tęstinumas išlieka svarbus, jis yra ateities žmogiškasis kapitalas. Rytų Europoje ir Eurazijoje vykdomi keli svarbūs projektai, susiję su švietimo sistema. Pavyzdžiui, Bulgarijos mokyklose sudaromos galimybės naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, sudarant sąlygas e. mokymuisi, o „Švento Jurgio tarptautinėje mokykloje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“ mokiniai bendrauja su mokytojais per „Microsoft Teams“, bendradarbiauja su bendraklasiais virtualiose klasėse, gauna ir atlieka užduotis. Kazachstane, kur žiemą temperatūra dažnai nukrenta žemiau -30 °C, „Nazarbajevo intelektinės mokyklos“ (NIS), prestižinis K-12 mokyklų tinklas, skirtas gabiems vaikams, turėjo rasti būdą, kaip mokyti mokinius nuotoliniu būdu. Ši mokykla buvo viena iš pirmųjų NIS įstaigų, kurioje buvo įdiegta „Microsoft 365“, tapusi pagrindine nuotolinio mokymo platforma jų mokyklose. Vengrijoje Pečo universitetas, naudodamas „Microsoft AI Solutions“ ir „ONNX Runtime“ sprendimus, sukūrė ir apmokė BERT – atvirojo kodo mašininio mokymosi sistemą, leidžiančią apdoroti tekstą bendrauti gimtąja vengrų kalba.
Visai neseniai Ukrainos parlamentas ėmėsi veiksmų iš dalies pakeisti savo duomenų apsaugos įstatymą, leidžiantį vyriausybės duomenis perkelti iš vietinių serverių į viešąją debesiją. Tai suteikė galimybę „evakuoti“ svarbiausius vyriausybės duomenis iš šalies į duomenų centrus visoje Europoje. Ukrainoje skaitmeninė transformacija plačiai suvokiama kaip verslo atsparumo pagrindas, o kibernetinis saugumas išlieka itin svarbus.
„Pastarųjų kelerių metų pasauliniai įvykiai lėmė precedento neturinčius pokyčius fiziniame ir skaitmeniniame pasaulyje. Kibernetinių nusikaltimų grėsmė, nukreipta prieš asmenis, įmones, valdymo institucijas, analitinius centrus ir nevyriausybines organizacijas, nuolat auga. Saugumo priemonių, kurių pakako prieš kelerius metus, nebepakanka. Debesų technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI), daiktų internetas (DI), mašininis mokymasis ir debesijos paslaugos, siūlo organizacijoms neprilygstamą judrumą ir veiksmingumą, spartina inovacijas ir užtikrina visapusišką saugumą, kartu skatindamos augimą ir vykdydamos tvarumo įsipareigojimus“, – apibendrino Panayiotis Ioannou.
Kaip parodė neseniai paskelbtas „Microsoft“ skaitmeninės ateities indeksas“, inovacijos yra susijusios ekosistemos, apimančios verslą, skaitmeninį sektorių, skaitmeninę infrastruktūrą, startuolius, talentus ir patį viešąjį sektorių, rezultatas. Įrodyta, kad skaitmeniniu požiūriu pažengusios šalys yra ekologiškesnės, turtingesnės, inovatyvesnės ir konkurencingesnės. Vyriausybė, geriausiai gebanti panaudoti skaitmenines paslaugas ir duomenis, bus lankstesnė ir atsparesnė visos visuomenės labui.
* Daugiašalis padalinys Vidurio ir Rytų Europoje apima 25 šalis: Armėniją, Albaniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Kroatiją, Estiją, Sakartvelą, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Kazachstaną, Kosovą, Kirgiziją, Moldovą, Mongoliją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją, Slovėniją, Tadžikistaną, Ukrainą ir Uzbekistaną.
