Išaušo nauja era, kurios priešakyje – dirbtinis intelektas, ir nebus nieko panašaus į tai, ką esame matę iki šiol. Jis gali tapti kantriausiu pasaulyje virtualiu mokytoju, informacijos paiešką supaprastinti iki akies mirksnio, surasti logiškus sprendimus globalioms problemoms, tačiau netinkamai naudojamas pradeda griauti demokratiją, poliarizuoja visuomenę ir tampa žudymo įrankiu be atsakomybės, sako australų dirbtinio intelekto mokslininkas Toby Walshas.
Išaušo nauja era, kurios priešakyje – dirbtinis intelektas, ir nebus nieko panašaus į tai, ką esame matę iki šiol. Jis gali tapti kantriausiu pasaulyje virtualiu mokytoju, informacijos paiešką supaprastinti iki akies mirksnio, surasti logiškus sprendimus globalioms problemoms, tačiau netinkamai naudojamas pradeda griauti demokratiją, poliarizuoja visuomenę ir tampa žudymo įrankiu be atsakomybės, sako australų dirbtinio intelekto mokslininkas Toby Walshas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Profesorius T. Walshas yra Naujojo Pietų Velso universiteto Kompiuterių mokslo ir inžinerijos fakulteto Dirbtinio intelekto katedros laureatas, daug dirbęs su dirbtinio intelekto programomis. Jo sukurti algoritmai įtraukti į pagrindinius atvirojo kodo ir komercinius įrankių rinkinius, kurie naudojami pramonėje sprendžiant transporto optimizavimo ir panašias problemas.
Mokslininkas įsitikinęs, kad žmonijos ateitis su dirbtiniu intelektu atrodo pozityviai, tačiau pakeliui turime daug iššūkių – nuo jo panaudojimo švietimo srityje iki autonominių robotų žudikų kare. Dirbtinio intelekto sprendimai gali sukelti tiek pat problemų, kiek duoda naudos.
LRT.lt portalui profesorius papasakojo, kokių pokyčių savo gyvenime galime pastebėti pradėję naudotis pokalbių robotais ir ar dirbtinis intelektas galėtų kelti egzistencinę grėsmę visai žmonijai.
– „ChatGPT“ ir kiti panašūs pokalbių robotai šiuo metu yra viena labiausiai aptarinėjamų temų. Kokių problemų ir kokių galimybių jie sukuria?
– Kaip ir viskas, kas susiję su dirbtiniu intelektu, yra gerų ir blogų dalykų. Teigiama pusė – jie taps pokalbių sąsajomis su kompiuteriais ir visais kitais prietaisais: šaldytuvu, paradinėmis durimis, t. t. Taip pat tai bus robotai, su kuriais kalbėsimės. Tai aš matau kaip tokią pat revoliuciją, kokia buvo išmanusis telefonas. Mes staiga pasiėmėme kompiuterius į savo rankas, o dabar turėsime kompiuterius, su kuriais dar ir kalbėsimės. Tai matau kaip teigiamą dalyką.
Bet yra potencialių problemų. Tai puikūs ginklai, kuriais galima žmones apgauti. Jeigu manote, kad Nigerijos princai yra problema, čia turime įrankį, kuriuo galima parašyti itin personalizuotus ir įtikinamus elektroninius laiškus, SMS žinutes, kurias, labai tikėtina, atidarysite.
Tokie pokalbių robotai gali būti panaudoti moksleivių sukčiaujant per egzaminus ar piktavalių žmonių, ketinančių vykdyti kibernetinius nusikaltimus.
– Daug žmonių nerimauja, kaip tokie pokalbių robotai gali pakeisti švietimą. Kokių grėsmių įžvelgtumėte čia? Taip pat – kokios galimybės atsiveria?
– Yra tikrai teigiamų pritaikymo būdų. Šie pokalbių robotai gali būti puikūs asmeniniai korepetitoriai. Gali paklausti bet kokio klausimo, nesvarbu, koks jis paprastas būtų ar kaip kvailai skambėtų, pokalbių robotas atsakys į jį su begaline kantrybe. Turėjau draugę, kuri išmoko „Python“ programavimo kalbos naudodamasi „ChatGPT“. Ji sakė, kad tai buvo tobulas įrankis, su kuriuo buvo galima tai padaryti.
Taip pat tai geras būdas moksleiviams gauti grįžtamąjį ryšį. Jie gali ne tik parašyti rašinėlį, tačiau ir pataisyti. Galima duoti dirbtiniam intelektui rašinėlį, o jis pasakys, ar jis geras. Galima paprašyti kritikos, kaip galima pagerinti savo rašinį, kokiu pažymiu jis galėtų būti įvertintas. Mokytojai neturėtų tiek kantrybės individualiai kiekvienam mokiniui, o pokalbių robotas tai gali padaryti be jokių pastangų.
Tačiau, jau šiek tiek minėjau, mokiniai gali pasinaudoti dirbtiniu intelektu, kad jis nuo nulio parašytų rašinį, išspręstų namų darbų uždavinius. Kitaip tariant, šie įrankiai gali būti panaudoti sukčiavimui. Ir, tiesą sakant, tai pastebėti yra labai sunku. Egzistuoja primityvių įrankių, kuriais galima atpažinti tekstą, parašytą „ChatGPT“ ar kitokio pokalbių roboto, bet šie įrankiai yra labai netikslūs ir daro daugybę klaidų. Nemažai darbų, parašytų kompiuteriu, nebus identifikuoti, o kartais bus supainioti ir žmogaus rašytas tekstas bus identifikuotas kaip rašytas kompiuteriu.
– Kaip manote, ar šiems dirbtinio intelekto įrankiams reikia kažkokio reguliavimo? Nes šiuo metu jie naudojami gana laisvai.
– Taip, šie įrankiai, nepaisant teigiamų ir neigiamų aspektų, buvo tiesiog paleisti į viešąją erdvę. Iš tiesų, technologijų kompanijos tiesiog paleido šiuos įrankius ir laukia, kol žmonės, tokie kaip mes, tas problemas atskleis. Nesu tikras, ar tai labai atsakingas elgesys. Taip pat, kaip ir su socialine medija, įtariu, kad norėsime reguliavimo, nes šie įrankiai gali apsimesti gyvais žmonėmis, jie gali būti panaudoti žalą keliantiems tikslams. Turime visuomenę nuo to apsaugoti.
– Kokia yra gilesnė šių pokalbių robotų prasmė? Su jais smagu pažaisti, daryti namų darbus, tačiau ar jie kuria didesnę vertę nei tik smagus įrankis, pakeičiantis tam tikrais atvejais „Google“?
– Jie tikrai bus „Google“ alternatyva. Kai žmonės užduoda klausimą „Google“, jie nenori gauti nuorodų, ką gauna šiandien, jie nori iškart gauti atsakymą. Pokalbių robotas pajėgus atsakyti iškart tiesiogiai. Šia prasme tai yra geresnio tipo paieškos variklis.
Tačiau yra ir daugiau teigiamų panaudojimo būdų. Pokalbių robotai gali būti naudojami klientų aptarnavimo paslaugų srityje. Daugybė ten dirbančių žmonių skaito savo tekstą iš paruošto scenarijaus. Dirbtinis intelektas gali paskaityti iš daug geresnio scenarijaus nei žmonės. Jis gali suprasti temą, problemą, greitai pasiekti bendrovės informaciją. Tai būtų daug geresnis būdas sužinoti apie kompaniją, neužduodant daug klausimų.
Pokalbių robotai gali puikiai rašyti nusiskundimų laiškus, taip pat puikiai gali pateikti atsakymus į juos. Kai tik pamačiau „ChatGPT“ ir papasakojau apie jį savo žmonai, ji paklausė, ar „ChatGPT“ galėtų parašyti skundą „Fitbit“. O „Fitbit“ tokių nusiskundimo laiškų gali sulaukti daug daugiau, nes dabar tai padaryti labai paprasta. Į juos atsakyti efektyviai galės tik pasinaudodami ta pačia technologija. Taigi prieiname prie situacijos, kai skundai ir atsakymai į juos rašomi be jokio žmonių įsitraukimo.
– Ar gali būti, kad ateityje nebesinaudosime „Google“, „Bing“ ar kitokiais paieškos varikliais?
– Aš esu įsitikinęs, kad paieškos varikliai, kuriais dabar naudojamės, turės vis daugiau ir daugiau funkcionalumo su šiais pokalbių robotais. Šiuo metu yra keletas problemų, viena jų, pavyzdžiui, „ChatGPT“ nepateikia nuorodų, tačiau tai nesunkiai pataisoma. Kita problema, kad kartais jie dalykus tiesiog išsigalvoja. Su tuo irgi dirbama.
Bet prieisime tą tašką, kai dirbtiniu intelektu pasitikėsime labiau nei žmonėmis.
Kompanija „Google“ šiuo metu dirba su savo pokalbių robotu. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra egzistencinė grėsmė jai dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, mes galime pradėti naudotis „Bing“ ar bet kuo, kas suteiktų geresnę paieškos patirtį. Prisimenu, kaip paieškos variklį „AltaVista“, sukurtą prieš daugiau nei 20 metų, labai greitai pakeitė „Google“, nes šioji suteikė daug geresnį paieškos metodą. Dabar grėsmė „Google“ kyla todėl, kad žmonės pradės naudotis kažkieno kito sukurtu, patogesniu įrankiu.
Bet jeigu kompanija „Google“ sureaguos ir pateiks dar geresnį paieškos įrankį, tai vis tiek kelia grėsmę „Google“ verslui, nes didžiąją dalį pinigų ji uždirba iš mūsų nuorodų paspaudimų – ji tai parduoda reklamuotojams. Jeigu gausime atsakymus iškart, nebespausime nuorodų, o „Google“ turės sugalvoti kitą būdą, kaip iš mūsų uždirbti.
– Anksčiau yra buvę diskusijų, kad internetas, bendrąja prasme, padaro žmones kvailesnius. Ar pokalbių robotai gali labiau stumtelėti žmones vangesnio savo smegenų naudojimo link?
– Į tai mes turėtume atsižvelgti. Įtariu, kad esu iš paskutinės kartos, kuri dar prisimena telefono numerius, manau, jog taip pat esu iš paskutinės kartos, kuriai teko skaityti žemėlapį. Nes šią užduotį dabar jau paliekam navigacijos programoms ir prietaisams.
Manau, kad yra grėsmė, jog dėl šių įrankių tapsime kvailesni. Nustosime stengtis išmokti, nes visada galėsime greitai gauti visus atsakymus. Turėtume būti atsargūs su šiais įrankiais – jie turėtų būti naudojami mūsų gyvenimui pagerinti, o ne paversti mus kvailesniais.
– Dirbtinis intelektas jau kurį laiką naudojamas automatizuojant tam tikrus procesus, mes tai žinome. Tačiau niekada nesitikėjome, kad jis bus naudojamas, pavyzdžiui, žurnalistų, kurie pokalbių robotus panaudoja straipsniams rašyti. Yra žiniasklaidos organizacijų, kurios net neslepia, jog tam naudoja dirbtinį intelektą. Nesitikėjome, kad kūrybinėms profesijoms gali kilti grėsmė. Ar ateis diena, kai daugumos mums šiandien žinomų specialybių nebereikės?
– Nemanau, kad kada nors bus darbo trūkumas, nebent apmokamo. Yra daugybė darbo, už kurį mums niekas nemoka, pavyzdžiui, vaikų, senelių, žmonių su negalia priežiūra. Mes daug ką veikiame pasaulyje, bet už tai neatlyginama. Mažai kuo apdovanojame moteris, deja, kurios nuveikia labai daug darbų be jokio atlygio, tai turėtume įvertinti.
Jeigu mašinos perims dalį darbų, galbūt sugalvosime mokėti žmonėms už šiandien neatlyginamą darbą.
Vis dėlto nemanau, kad pokalbių robotai atims iš mūsų darbą greitu metu. Jie gali parašyti nesudėtingą ir paprastą straipsnį apie naujausius įmonės finansinius rezultatus arba futbolo rungtynes, tačiau kol kas pokalbių robotai šioje srityje nėra labai įgudę. Ir dar ilgai negalės detaliai analizuoti, sujungti informacijos iš skirtingų šaltinių, apklausti naujienos verto įvykio liudytojų.
Dirbtinis intelektas nesugebės vykdyti tokios žurnalistikos, kurią mes vertiname labiausiai, tokios, kuri atskleidžia įdomias istorijas, paslėptas nuo išorės. Jis dar ilgai to negalės padaryti, todėl mums reikia žmonių ir jų reikės ateityje.
– Yra ir daugiau klausimų keliančių dirbtinio intelekto sprendimų. Karo Ukrainoje kontekste pradėta kalbėti apie autonominius robotus žudikus arba robotus policininkus, kurie gali šauti į potencialų nusikaltėlį be papildomo patvirtinimo. Ką jūs apie tai manote, kokios didžiausios grėsmės čia?
– Tai man neleidžia naktį užmigti. Iš tiesų, užsitarnavau neterminuotą draudimą atvykti į Rusiją už išreikštą nuomonę apie netinkamą dirbtinio intelekto naudojimą karo lauke, ypač rusų pajėgų. Jungtinės Tautos organizavo susitikimą Ženevoje šia tema, o aš, kaip ir daug mano kolegų, dirbančių šioje srityje, esame įsitikinę, kad reikia reguliuoti tokius dirbtinio intelekto naudojimo būdus. Negalime patikėti sprendimo, kas gyvens, o kas mirs, mašinai. Mašina neturi empatijos, ji nėra sąmoninga ir negali būti nubausta. Gyvenimo ir mirties klausimų negalime patikėti mašinoms. Tai pakeistų karo eigą ir tikrai ne į gerąją pusę.
– Kaip toli žmonija gali nueiti su dirbtiniu intelektu? Kokią žmonijos ateitį matote dirbtinio intelekto eros akivaizdoje?
– Ilgojoje perspektyvoje aš matau pozityvią ateitį. Deja, tačiau išgyvename labai nelengvus laikus, patiriame ne vieną didelę krizę. Klimato kaita, pasaulinė finansų krizė, geopolitinės problemos. Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad Europoje vėl turėsime karą? Autoritarinių valdžių iškilimas, misinformacija, nacionalizmas, demokratiškų šalių piliečių poliarizacija. Tai yra lūžiai ne vienai pilietinei struktūrai.
Dauguma šių problemų ir sprendimų joms, pavyzdžiui, klimato kaitai, yra ne politiniai, o loginiai. Dabar jau per vėlu politiniams sprendimams, mes juos turėjome priimti prieš 20 metų, kai tik buvo galimybė. Šiandien mes jau turėsime prisitaikyti, naudoti tam technologijas.
Technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, suteikia pažadą sukurti daugiau gerovės, pasiūlyti sprendimus daugybei problemų, sukurti naujus vaistus, suteikti geresnės kokybės gyvenimą, nepaisant iššūkių, su kuriais susiduriame. Aš žiūriu optimistiškai į dirbtinį intelektą – tai technologija, kuri padės mums įveikti ateinančius 50 metų. Tiesa, tai bus labai sunkus laikotarpis.
– Vienas labiausiai nerimą keliančių klausimų – ar galime sukurti tokį dirbtinį intelektą, kuris nukonkuruos pačią žmoniją? Kuris sunaikins mus pačius?
– Tiesą sakant, mes jau ir taip save naikiname. Žudome vieni kitus, niokojame planetą. Visuomet buvome labai talentingi kurdami ginklus, skirtus griovimo tikslams.
Dirbtinis intelektas, vėlgi, gali būti panaudotas tokiems tikslams. Tačiau aš daug mažiau suku galvą dėl piktų kėslų turinčio dirbtinio intelekto. Labiau nerimą kelia nekompetentingas intelektas, kai duosime atsakomybę mašinoms, kurios tos atsakomybės negali prisiimti. Jau matome algoritmus, kurie nusprendžia, kokias naujienas pamatysime „Facebook“ arba „Twitter“, o tai poliarizuoja ir skaldo mus, pažeidžia demokratinius procesus. Tai yra netyčinis algoritmo padarinys, kai algoritmas padarė ne tai, ką turėjo padaryti.
Man daugiau nerimo kelia tokie netyčiniai padariniai, kai tikslas nėra blogas, tačiau pasekmės žmonijai yra liūdnos ir destruktyvios.
