Žaibiškai išaugęs kinų kompanijos „ByteDance“ socialinio tinklo „TikTok“ programėlės populiarumas sukėlė nerimą valstybinėms institucijoms ir privatumo sergėtojams visame pasaulyje. Kas negerai su šia programėle, kad ji kelia tokį susirūpinimą?
Žaibiškai išaugęs kinų kompanijos „ByteDance“ socialinio tinklo „TikTok“ programėlės populiarumas sukėlė nerimą valstybinėms institucijoms ir privatumo sergėtojams visame pasaulyje. Kas negerai su šia programėle, kad ji kelia tokį susirūpinimą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos Sąjungoje kol kas priimti sprendimai neleidžia „TikTok“ programėlės naudoti valstybinėse institucijose – kai kuriose socialinis tinklas uždraustas visiškai, kitose paskelbtos rekomendacijos jo nenaudoti arba turėti tam atskirą įrenginį. Svarstoma ir apie papildomus teisės aktus, kurie priverstų tinklą „TikTok“ kontroliuoti turinį, prieigą prie duomenų.
Kitur laikomasi radikalesnės pozicijos – pavyzdžiui, JAV ir Japonija ne tik svarsto apie griežtą reguliavimą, bet ir visišką „TikToko“ uždraudimą.
Nori prieigos prie daugybės duomenų ir jų reikalauja agresyviai
Socialinis tinklas „TikTok“ didesnio dėmesio sulaukia ir todėl, kad jo auditorija yra bene pati jauniausia, o ir pats socialinis tinklas pučiasi it ant mielių – skaičiuojama, kad dabar juo naudojasi daugiau nei 1,5 milijardo žmonių visame pasaulyje.
Svarbu pastebėti, jog ši programėlė renka ypač daug duomenų ir jų reikalauja gana agresyviai – neleidus prisijungti prie jos pageidaujamų nustatymų, programėlė įrenginyje paprasčiausiai neveikia.
Praėjusiais metais Australijos kibernetinio saugumo kompanijos „Internet 2.0“ atliktoje socialinio tinklo „TikTok“ analizėje buvo pateiktas stulbinantis sąrašas duomenų, prie kurių programėlė gali prisijungti veikdama, įskaitant įrenginio buvimo vietą, kalendorių, kontaktus, „Wi-Fi“ tinklus, telefono numerį ir netgi SIM kortelės serijos numerį.
Ataskaitą rašęs specialistas Thomas Perkinsas teigė, jog nemažai šių duomenų jai visiškai nereikia. Tai leidžia daryti prielaidą, kad visa informacija reikalinga duomenims rinkti.
Ar tinklas „TikTok“ gali būti išnaudojamas Kinijos Vyriausybės?
Kadangi interneto vartotojai vis dažniau naudojasi šia programėle kaip naujienų šaltiniu, o didžiosios žiniasklaidos priemonės reguliariai skelbia pranešimus šioje platformoje, kritikai įspėja, kad jos galingu algoritmu gali būti piktnaudžiaujama sąmoningai skleidžiant dezinformaciją.
JAV pareigūnai perspėjo, kad Kinijos Vyriausybė gali „manipuliuoti programėlės turiniu“, siekdama paveikti viešąją nuomonę arba sėti socialinius neramumus užsienyje. Kibernetinio saugumo specialistai ir valstybių pareigūnai baiminasi, kad „TikTokas“ yra kaip Trojos arklys – Kinijos Vyriausybė gali užgrobti socialinį tinklą ir taip tenkinti savo interesus. Pekinas gali naudotis programėle, kad gautų naudotojų duomenis ir skleistų klaidinančią informacija, taip pat nerimaujama dėl rizikos, kad programėlė gali būti naudojama kaip šnipinėjimo įrankis.
Tiesa, tinklas „TikTok“ tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir teigia, jog platforma stengiasi aktyviai riboti klaidinančios informacijos sklaidą. Kalbama ir apie partnerystę su faktų tikrinimo organizacijomis bei naujos iniciatyvos kūrimą, įspėjančią naudotojus, kai vaizdo įrašus įkelia paskyros, kurių redakcinę produkciją ar sprendimų priėmimo procesą kontroliuoja ir kitaip paveikia Vyriausybė.
Jau kurį laiką tikrinama, kaip kompanija „ByteDance“ renka ir tvarko naudotojų duomenis. Tačiau spaudimas reguliavimo institucijoms apriboti platformos veiklą didėja nuo tada, kai gruodžio mėnesį paaiškėjo, kad kompanijos „ByteDance“ darbuotojai, siekdami ištirti informacijos nutekėjimą spaudai, gavo prieigą prie Vakarų žurnalistų duomenų.
Kompanija „ByteDance“ gynėsi, kad incidentas buvo tam tikrų asmenų, kurie jau nebedirba bendrovėje, nusižengimas. Taip pat buvo aiškinama, kad nuo to laiko protokolai, apibrėžiantys, kas gali pasiekti naudotojų duomenis, gerokai sugriežtinti.
Kaip socialinis tinklas „TikTok“ pasiekė tokią sėkmę?
Tinklo „TikTok“ fenomenali sėkmė nulemta daugybės gudrių sprendimų: nesudėtingi vaizdo įrašų kūrimo įrankiai nutrynė ribą tarp kūrėjo ir vartotojo kur kas labiau, nei tai pavyko padaryti „YouTube“, o didžiulė licencijuotos muzikos biblioteka leido paaugliams įgarsinti savo klipus nebijant, kad bus pažeistos autorių teisės.
Efektyviai suveikė ir milijardinė reklamos kampanija „Facebooke“ bei „Instagrame“ – Markas Zuckerbergas tuomet tikriausiai net nenujautė, kad padeda augti didžiausiam savo konkurentui.
Tačiau galingiausias „TikToko“ įrankis, kuriuo programėlė pritraukia naudotojus ir juos iš laiko, yra daugelio pamėgtas „For You“ polapis (FYP) ir jį generuojantis algoritmas.
FYP yra numatytasis ekranas, kurį nauji naudotojai mato atsidarę programėlę. Net jeigu nesekate jokios paskyros, jame iškart matomas nesibaigiantis trumpų vaizdo klipų srautas, atrinktas iš to, kas tuo metu populiaru socialiniame tinkle. Šis sprendimas „TikTokui“ suteikė didžiulį pranašumą prieš konkurentus, nes kiti socialiniai tinklai be draugų ar sekamų paskyrų yra tuščia erdvė, o „TikTokas“ įtraukia jau nuo pat pirmos minutės.
Vartotojui naudojantis programėle, algoritmas vis geriau pradeda jį pažinti ir ima siūlyti tokius įrašus, kurie tikrai gali jį sudominti. Algoritmas seka naudotojo sąveiką, pavyzdžiui, kokius vaizdo įrašus mėgstate, kokiais pasidalijate ar išsaugote, ką sekate, kokius komentarus rašote, kokį turinį patys kuriate.
Užfiksuojamos ir grotažymės, vaizdo įrašų antraštės, garsai ir netgi nustatymai – pavyzdžiui, kokią kalbą esate pasirinkę, kokioje šalyje gyvenate, koks jūsų įrenginio tipas ir t. t. Tačiau kaip šie įvairūs duomenys vertinami ir kokie tiksliai veiksniai lemia, kad tam tikras įrašas atsidurs jūsų kanale, nėra aišku.
Vis dėlto galima teigti, kad „TikTokas“ pastūmė socialinių tinklų inovacijas į naujus horizontus. Programėlė nelaukia, kol naudotojas nykščiu aukštyn parodys, kad jam patinka vaizdo įrašas, ir nesiima spręsti, ką žmogus nori peržiūrėti. Programėlė aktyviai tikrina savo prognozes, eksperimentuoja ir rodo įrašus, kurie, jos manymu, galėtų patikti, ir vertina vartotojo reakciją.
