Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 150 mln. startuolių, o kiekvienais metais jų įsteigiama apie 50 mln. Pastaraisiais metais Rytų ir Vidurio Europa, ypač Baltijos šalys, vis dažniau sulaukia pasaulinio dėmesio kaip vienos iš šios srities lyderių. Apytikriais skaičiavimais, per pastarąjį dešimtmetį Vidurio ir Rytų Europos pradedančiųjų įmonių vertė išaugo net 19 kartų, o šiame regione atsirado 34 vadinamieji vienaragiai, arba neseniai veikti pradėjusios įmonės, kurių rinkos vertė siekia iki milijardo JAV dolerių.
90 proc. pradedančiųjų įmonių žlunga per pirmuosius metus
Alfredo Giannattasio, „Microsoft“ daugiašalio padalinio rinkodaros ir operacijų vadovas
„Būtent startuoliai skatina inovacijas ir pažangą visose ekonomikos srityse, ieškodami problemų sprendimų ar atrasdami naujus darbo būdus. Šios įmonės taip pat spartina tradicinių pramonės šakų skaitmeninę transformaciją ir sukuria palankią aplinką talentams ugdyti, taigi, ir galimybėms įsidarbinti“, – sako Alfredo Giannattasio, „Microsoft“ daugiašalio* padalinio rinkodaros ir operacijų vadovas.
Vis dėlto paskaičiuota, kad dėl veiklos nenuspėjamumo ir didelio neapibrėžtumo daugiau kaip 90 proc. veikti pradėjusių įmonių iš verslo pasitraukia per pirmuosius metus.
„Kad startuoliai galėtų išgyventi, jiems labiau nei kapitalo ir investicijų reikia tinkamų įgūdžių, patyrusių mentorių, galimybių kurti verslo kontaktus ir, ypač mūsų regione, lengvesnės prieigos prie pasaulinių rinkų ir klientų“, – įsitikinęs A. Giannattasio.
Žingsniu priekyje – Baltijos šalys
Baltijos šalyse yra įsikūrę vieni didžiausių Europos startuolių. Pavyzdžiui, Lietuvos „isLucid“ savo veiklą grindžia susitikimų transkripcija. Šios įmonės sukurta programinė įranga užtikrina transkripcijas „Microsoft Teams“ sistemoje, leidžia jomis dalytis, atlikti paiešką ir integruoti į kliento pasirinktus užduočių valdymo sprendimus. Dirbtinio intelekto (DI) modeliai numato tikėtinas darbo užduotis ir gali perfrazuoti susitikimų kalbą į kokybiškus ir taisyklingus užrašus daugiau kaip 30 kalbų.
Estijos IT pradedančioji įmonė „CostPocket“ sukūrė teksto atpažinimo programą, kuri per kelias sekundes gali labai tiksliai suskaitmeninti popierinius dokumentus, todėl įmonės gali efektyviau išnaudoti savo laiką. Latvijoje pradedančioji įmonė „RoboEatz“ buvo pripažinta išradusi komerciniam naudojimui skirtą visiškai autonominę robotizuotą virtuvės sistemą, kuri gamina ir patiekia įvairius patiekalus. Naudodamiesi „RoboEatz“ programėle klientai ne tik išsirenka patiekalą, bet ir gali jį individualizuoti, įtraukdami arba atsisakydami įvairių ingredientų.
Dėmesio sulaukia ir kitose Europos šalyse įsikūrę startuoliai
Tarp Rytų Europoje ir Eurazijoje įsikūrusių naujų įmonių ryškiu pavyzdžiu tapo Bulgarijos startuolis „Fantasian Ltd“, sukūręs nekilnojamojo turto valdytojams skirtą programinę įrangą „Fantastic stay“, kurios pavadinimas verčiamas „fantastiška viešnagė“. Naudodamiesi ja nekilnojamojo turto valdytojai stebi savo skelbimus įvairiose atostogų nuomos platformose ir užsakymų svetainėse – visa ši informacija patogiai agreguojama vienoje vietoje. O Vengrijos startuolis „EDUardo Business Simulation“ sukūrė „Microsoft“ technologijomis pagrįstą verslo modeliavimo platformą. Joje interaktyvių atvejų analizių pavidalu pateikiamas išsamus mokomasis turinys, kurį galima lengvai integruoti į įvairius įmonių ir švietimo įstaigų mokymosi projektus. Ukrainoje veikia dirbtinį intelektą (DI) pasitelkęs startuolis „Elai.io“. Jo sukurtas sprendimas leidžia vartotojams, naudojant tekstą, kurti unikalų vaizdo įrašų turinį ir pritaikytus DI vaizdo įrašus, kuriuose dalyvauja tikri žmonės. Kazachstano startuolis „Uniqa“ leidžia naudoti DI kasdieniame gyvenime. „Uniqa“ visą parą realiuoju laiku renka ir analizuoja duomenis iš realių pokalbių, o tada juos pateikia specialiose „Power BI“ ataskaitose, kurios padeda priimti efektyvesnius valdymo sprendimus.
Sėkmingai veikiančių naujų įmonių taip pat gausu ir Adrijos jūros regione. „Make IT Easy“ yra Kroatijos technologijų startuolis, kurio debesų kompiuterijos sprendimas „MobilityONE“ pagrįstas idėja, jog kasdienį darbo užduočių ir biudžeto valdymą galima pagerinti sukūrus vieningą prieigą prie įmonės transporto parko. „CircuitMess“ – tai Kroatijos pradedančioji įmonė, jau gerai žinoma kaip techninės įrangos bendrovė, kurianti ir gaminanti įtraukius mokomuosius elektroninius prietaisus: pvz., STEM mokymosi žaislus, kurių jau galima įsigyti JAV parduotuvėse. Slovėnijos bendrovė „QLECTOR Ltd“ sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstus gamybos sprendimus – „QLECTOR LEAP MI“ platforma bei „Skaitmeninis dvynys“, leidžiančius komandų koordinatoriams kartu kurti optimalius planus ir palaikyti ekonomiškai efektyvią gamybą, lygiagrečiai mažinant atotrūkį tarp gamybos planavimo ir realybės ceche. Serbijos pradedančiosios įmonės „B2Bee“ sukurtoje platformoje sujungtos kelios integruotos programos. Šios bendrovės strategija – patenkinti didmenininkų poreikius visuose pardavimo kanaluose nuo prekių priėmimo iki jų pristatymo. O pirmaujančiomis šiame regione laikomos dvi Kroatijos įmonės „Infobip“ ir „Rimac“, kurios iš naujai įsteigtų verslų tapo vienaragiais (įmonėmis, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių) atitinkamai 2020 ir 2022 m.
„Rytojaus žvaigždės gimsta šiandien čia, mūsų regione, ir mes turime unikalią galimybę padėti joms augti. Pradedančiosioms įmonėms gali labai padėti dalyvavimas tokiose programose kaip „Microsoft for Startups Founders Hub“ ir „ISV Success“. Skaitmeninės technologijos, debesijos paslaugos, dirbtinis intelektas, didieji duomenys, modernūs tinklai ir kiekvienos patirties bei verslo procesų skaitmeninimas bus raktas į gerus ekonominius rezultatus ir augimą“, – apibendrina „Microsoft“ atstovas.
Naujausi „Microsoft“ tyrimai rodo, kad skaitmeniniu požiūriu pažengusios šalys yra ekologiškesnės, turtingesnės, inovatyvesnės ir konkurencingesnės. Stiprių ir skaitmeniniu požiūriu pažangių pradedančiųjų įmonių atsiradimas taip pat yra vienas iš pagrindinių jų sėkmės veiksnių.
*Pastaba: „Microsoft“ daugiašalį klasterį sudaro 25 Vidurio ir Rytų Europos bei Eurazijos šalys: Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Estija, Juodkalnija, Kazachstanas, Kirgizija, Kosovas, Kroatija, Latvija, Lietuva, Moldova, Mongolija, Sakartvelas, Serbija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Tadžikistanas, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekistanas ir Vengrija.