Anksčiau verslininkams užtekdavo susikurti tinklalapį lyg vizitinę kortelę, kurioje pakako pagrindinės informacijos apie įmonę su nurodytais kontaktais ir keliomis iliustracijomis. Dabar tinklalapis turi „dirbti“ – pristatyti įmonės išskirtinumą, operatyviai pateikti informaciją, rengti diskusijas, kaupti naudingą informaciją, organizuoti internetinę prekybą, padėti tvarkyti finansinius reikalus ir pan.
„Situacija sparčiai keičiasi į gerąją pusę – įmonėms reikia vis kokybiškesnių ir intelektualesnių IT (informacinių technologijų) produktų, rimtai dirbančių įmonių nebetenkina pigūs ir nepatrauklūs projektai, todėl mums nebereikia švaistyti jėgų įrodinėjant savo pranašumus, galime koncentruotis į rimtus projektus ir siūlyti verslui naudingus sprendimus“, – teigia bendrovės „M2 technologijos“, kuri kuria įvairaus sudėtingumo interneto projektus bei informacines sistemas, vadovas Martynas Slapšys.
Lūžis – prieš porą metų
Jau ketverius metus IT srityje dirbančios bendrovės „M2 technologijos“ direktorius M. Slapšys sako, jog maždaug prieš porą metų pajuto, kad su klientais bendrauti pasidarė paprasčiau – jie jau puikiai žino, ko nori, korporatyviniai įmonių tinklalapiai virsta ekonominiu įrankiu, elektroninis bendravimas su tiekėjais, partneriais bei klientais tampa vis reikšmingesnis ir padeda sparčiai modernizuoti verslą bei suburti lojalių klientų būrį, valdyti verslo procesus, rūpintis vidine komunikacija.
Anksčiau verslininkams užtekdavo susikurti tinklalapį lyg vizitinę kortelę, kurioje pakako pagrindinės informacijos apie įmonę su nurodytais kontaktais ir keliomis iliustracijomis. Dabar tinklalapis turi „dirbti“ – pristatyti įmonės išskirtinumą, operatyviai pateikti informaciją, rengti diskusijas, kaupti naudingą informaciją, organizuoti internetinę prekybą, padėti tvarkyti finansinius reikalus ir pan. Todėl bendrovės sukurta ir tobulinama tinklalapių turinio valdymo sistema „OptimaSite“, apimanti minėtas galimybes, sparčiai populiarėja. Modulių įvairovė ir įvairios jų sąsajos leidžia rasti unikalių sprendimų, reikalingų konkrečiai įmonei ar konkrečiam verslui.
„Statistika teigia, jog Lietuvoje kasdien atidaroma po dešimt naujų interneto puslapių – įmonių ar asmeninių tinklalapių, e. parduotuvių, žaidimų ar pramogų portalų. Pasaulio skaičiai dar įspūdingesni – „Verslo klasė“ skelbė, jog tyrimų kompanijos „Netcraft“ duomenimis, šių metų pradžioje pasaulyje buvo 126 milijonai tinklalapių. O juk kiekviena įmonė, susikūrusi savąjį, tikisi atitinkamo dėmesio iš klientų, taip pat tikisi naudos optimizuojant bendrovės veiklą. Todėl, dirbdami su užsakovais, atsižvelgę į jų poreikius, galime pasiūlyti tokius sprendimus, kurie padės pasiekti minėtų tikslų.
Auga specializuotų projektų poreikis
„Dabar jau sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be galimybės internetu užsisakyti lėktuvo bilietą, rezervuoti viešbučio numerį, nupirkti bilietą į koncertą ar spektaklį. Šioje srityje lietuviai greitai peržengė nepasitikėjimo slenkstį ir mielai naudojasi interneto privalumais. Tačiau internetinės prekybos šuolio Lietuvoje dar tik laukiama. IT specialistai sukuria puikias e. parduotuves ir jose realizuoja patogias atsiskaitymo sistemas. Perspektyvos šioje srityje – didelės, nes pasaulio praktika rodo, jog virtuali prekyba dar tik auga. Tarp europiečių internetu daugiausiai perka Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Per keletą metų lietuvaičiai irgi turėtų išdrąsėti“, – prognozuoja „M2 technologijos“ vadovas.
Anot M. Slapšio, žmonių įpročiai keičiasi, jaunimas linkęs pasitikėti internetu, taupo laiką įdomiam laisvalaikiui, tad pirkinys virtualiu būdu daugeliui – puikus sprendimas.
„Pats pirkimo aktas kartais nebūna virtualus, klientai susitinka su pardavėjais, sudaromos sutartys, pagal jas atsiskaitoma ir pan. Tačiau pirminę informaciją ar galimybę diskutuoti pirkėjai jau linkę gauti internetu. Sakykim, nuo ko prasideda būsto pirkimas? Dažniausiai – nuo informacijos internete. Dabar, didėjant konkurencijai šioje rinkoje, mes iš karto pajutome ir itin „protingų“, išskirtinių, specializuotų tinklalapių poreikį. Įmonės parduodamą ar nuomojamą nekilnojamą turtą: butus, namus, sklypus ar sodybas nori pristatyti kuo vaizdingiau, siekia suteikti klientui internetu kuo daugiau informacijos, pateikti trimačius vaizdus ir pan. Šiuo metu nekilnojamo turto internetiniai projektai – vieni sudėtingiausių ir brangiausių rinkoje, nes kiekvienas nori išskirtinumo, nori patraukti klientą, nori būti matomas“, – apibūdina nekilnojamojo turto įmonių poreikį IT produktams M. Slapšys.
Interneto vartotojų daugėja
Statistikos duomenimis, Lietuvos internetu naudojasi apie 36 % visų gyventojų. Tai patvirtina ir kai kurių tyrimų duomenys. „Atvirai pasakius, smarkiai nustebino metų pradžioje paskelbti rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktos apklausos rezultatai, kur buvo siekiama išsiaiškinti, kiek žinomi darbo paieškos tinklalapiai. Iš daugiau kaip tūkstančio apklaustų įvairaus amžiaus žmonių net 75 proc. nežinojo nė vieno tinklalapio!“ – sako M. Slapšys.
IT srityje dirbančios bendrovės vadovas mano, jog minėti duomenys turi versti susimąstyti visus, siekiančius modernizuoti prekybos, informavimo ar valdymo procesus. Dabar imtasi nemažai priemonių, mokymo programų, kad kuo daugiau žmonių būtų supažindinti, išmoktų naudotis internetu, todėl „internautų“ skaičius kaskart vis didėja. Praktiškai visos valdžios institucijos, atskiri departamentai turi savo tinklalapius, todėl itin svarbu, kad čia pateikiamą informaciją pasiektų tie, kuriems ji skirta.
„Dirbame su keliomis valstybinėmis institucijomis, kuriame ir realizuojame įdomius, švietėjiškus ir sudėtingus projektus, todėl norėtųsi, kad tie projektai būtų naudingi tiems, kuriems skirti – plačiajai visuomenei“, – sako M. Slapšys.
Privatus verslas irgi pajuto, jog internetas gali būti puikiu pagalbininku, jeigu sugebėsi jį išnaudoti. Todėl ir IT specialistų prašoma rasti optimalių, originalių sprendimų.
„Tai gana sudėtingi darbai, tačiau būtent tokie mums ir yra įdomūs. Mes niekada nekūrėme standartinių tinklalapių, stengiamės įgyvendinti išskirtinius, sudėtingus projektus, todėl itin džiaugiamės, kad poreikis tokiems projektams išaugo“, – sako M. Slapšys.
