Dirbtinis intelektas ir mašininio mokymosi algoritmai jau kurį laiką yra daugelio technologinių inovacijų vystymosi priešakyje, tačiau iki šiol turbūt nei vienas konkretus šios srities sprendimas nesukėlė tiek šurmulio, kiek pastaraisiais mėnesiais plačiai išbandomas ir aptarinėjamas pokalbių robotas (angl. chatbot) „ChatGPT“. Bendrovės „OpenAI“ vystomas kalbos apdorojimo algoritmas, gebantis sugeneruoti sklandžius atsakymus į įvairias žmonių užklausas, sukėlė nemažai entuziazmo dėl plačių tokios technologijos panaudojimo galimybių.
Bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius sako, kad šio dirbtiniu intelektu grįsto modelio potencialas yra didelis, tačiau taip pat ragina nepamiršti, jog „ChatGPT“ kol kas yra bandomojoje stadijoje ir turi tam tikrų reikšmingų apribojimų.
Sprendimas naujai automatizuoto klientų aptarnavimo erai?
„ChatGPT“ didelio susidomėjimo sulaukia ne be reikalo. Šis dirbtinio intelekto modelis gali akimirksniu pateikti struktūruotus ir aiškius atsakymus į praktiškai bet kokius pateiktus klausimus, pagal užduotus parametrus ir kriterijus sugeneruoti įvairaus pobūdžio tekstus, išversti juos į skirtingas kalbas. Dėl to, T. Niparavičiaus teigimu, šis pokalbių robotas gali būti naudingas visose srityse, kuriose reikia greitai surasti ir pateikti informaciją, operatyviai reaguoti į užklausas, parengti įvairius tekstus ar bent jau jų apmatus.
„Viena akivaizdžiausių „ChatGPT“ panaudojimo sferų yra automatizuotas klientų aptarnavimas, spartus atsakymas į jų užklausas, užtikrinant geresnę jų patirtį. Su klientais „bendraujantys“ pokalbių robotai, žinoma, nėra naujiena, tačiau „ChatGPT“ už daugelį jų yra visa galva pranašesnis ir lankstesnis. Šio modelio „bendravimas“ su žmonėmis atrodo natūralus ir sklandus, nes „ChatGPT“ geba „suprasti“ kontekstą ir atsižvelgti į jį pateikdamas savo atsakymus“, – sako specialistas.
Šalia privalumų ir trūkumai
Kiti klientų aptarnavimo srityje naudojami pokalbių robotai paprastai remiasi iš anksto numatytomis bendravimo schemomis ir dažniausiai tiesiog pateikia šabloninius atsakymus arba išfiltruoja pirmines užklausas ir nukreipia klientus į reikiamą sritį kuruojančius specialistus-žmones. Savo ruožtu „OpenAI“ sukurtas sprendimas atsakymus pateikia remdamasis gebėjimais, kuriuos įgijo išanalizavęs milžinišką kiekį internete prieinamų tekstinių duomenų. Dėl to jo sugeneruojamo teksto beveik neįmanoma atskirti nuo parašyto žmogaus. Pažangi mašininio mokymosi architektūra potencialiai daro „ChatGPT“ nepakeičiamu pagalbininku aptarnaujant klientus.
„Šis botas prisimena, ko žmogus klausė anksčiau, todėl gali pateikti patikslinimus, atsakyti į papildomus klausimus, pasiūlyti būdus, kaip vartotojas galėtų sukonkretinti savo užklausą. Algoritmas netgi gali pripažinti klydęs ir pasitaisyti. Tiesa, kaip pripažįsta patys modelio kūrėjai, „ChatGPT“ kartais gali sugeneruoti neteisingą informaciją ir pateikti žalingus patarimus, todėl apsidrausdamas algoritmas daugeliu atvejų vartotojams pataria pasitikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose. Be to, „ChatGPT“ neturi prieigos prie realaus laiko duomenų, todėl negali atsakyti į su įvairiomis naujienomis susijusias užklausas, pateikti informacijos apie artimiausių dienų orus ar transporto tvarkaraščius“, – pažymi „Telia Global Services Lithuania“ atstovas.
Generuoja tekstus, tačiau stokoja kūrybiškumo
Nepaisant to, „ChatGPT“ gali labai pasitarnauti ir kitose srityse – ieškant informacijos, rengiant įvairius tekstus, pavyzdžiui, produktų aprašymus, informacinius pranešimus, kuriant rinkodaros turinį, reklaminius tekstus ar net rašant programinį kodą, nors pastarojoje srityje algoritmo galimybės kol kas yra ribotos. Dirbtinio intelekto modelis pagal pateiktus kriterijus gali parašyti netgi poemas ar dainų tekstus. Visgi, T. Niparavičiaus teigimu, žmonėms skubėti atsisveikinti su rašymo užduotimis kol kas dar per anksti.
„Nepaisant visų „ChatGPT“ galimybių, svarbu nepamiršti, kad šis algoritmas remiasi anksčiau parašytais tekstais, todėl jo sugeneruota informacija, nors yra pateikiama sklandžiai ir aiškiai, stokoja žmogiškojo kūrybinio indėlio. „ChatGPT“ „kūryba“ yra savotiškas jau esančios informacijos ir kažkieno parašytų tekstų atspindys. Nei šis nei kiti dirbtinio intelekto algoritmai kol kas negali simuliuoti unikalaus tono, mąstymo, kūrybinės vizijos, o būtent to dažnai reikia rašant įvairius tekstus“, – sako ekspertas.
Svarbu įvertinti rizikas
Be to, „ChatGPT“ naudojimas kai kuriose srityse kelia ir etinių klausimų dėl autorių teisių, plagiavimo. Pavyzdžiui, kai kurie universitetai jau ima drausti „ChatGPT“ naudojimą, nes studentai dirbtinio intelekto sugeneruotus sklandžius ir struktūruotus teksto blokus nė kiek nepakoreguotus nukopijuoja į savo mokslo darbus. Panašių problemų potencialiai gali kilti ir darbe – pavyzdžiui, darbuotojas rengdamas rinkos analizę ar konkurencinės aplinkos ataskaitą gali remtis dirbtinio intelekto pateikta informacija, pats nepasigilindamas į realią situaciją.
„Tai reiškia, kad „ChatGPT“ yra nemažai naudos suteikti galinčiu ir kai kurias užduotis potencialiai gerokai palengvinančiu įrankiu, tačiau nepakeičia žmogaus kritinio mąstymo ir įžvalgų. Tad nereikėtų manyti, kad jau dabar visus darbus už mus yra pasirengęs nuveikti dirbtinis intelektas. Galbūt tokie laikai ne už kalnų, tačiau jų dar teks palaukti“, – „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas.