Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodęs „ChatGPT“ sudrebino socialinius tinklus ir kaip reikiant sužadino visuomenės smalsumą. Išbandę naują dirbtinio intelekto įrankį, vieni neslėpė susižavėjimo, kiti baksnojo į klaidas ir nevengė viešai pasišaipyti. Treti kėlė klausimą – ar tai reiškia dirbtinio intelekto revoliuciją? 
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodęs „ChatGPT“ sudrebino socialinius tinklus ir kaip reikiant sužadino visuomenės smalsumą. Išbandę naują dirbtinio intelekto įrankį, vieni neslėpė susižavėjimo, kiti baksnojo į klaidas ir nevengė viešai pasišaipyti. Treti kėlė klausimą – ar tai reiškia dirbtinio intelekto revoliuciją?
Specialistų teigimu, visuomenei plačiai prieinamas įrankis privers švietimo sistemą keistis ir vytis technologijas – pavergti jas savo naudai, o ne būti jų nustumtai. Galima neabejoti, kad tokio pobūdžio robotai turės įtakos ir kitoms mūsų gyvenimo sferoms, nors net ir dabar mes jau nebesame pajėgūs suprasti, ar internete bendraujame su realiu žmogumi, ar matematiniu modeliu.
„ChatGPT“ yra bendrovės „OpenAI“ sukurtas pokalbių robotas, kuriam naudojama „GPT-3“ (angl. Generative Pretrained Transformer 3) technologija. „GPT-3“ yra naujausias kalbos apdorojimo dirbtinio intelekto modelis. Jis geba generuoti į žmogaus kalbą panašų tekstą ir turi platų pritaikymo spektrą, įskaitant kalbos vertimą, kalbos modeliavimą ir teksto generavimą tokioms programoms kaip pokalbių robotai.
Tai vienas iš didžiausių ir galingiausių iki šiol sukurtų kalbos apdorojimo dirbtinio intelekto modelių, turintis 175 mlrd. parametrų.
Prilygsta „Google“, „Vikipedijai“ bei „Messengeriui“
Kaip LRT.lt aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė, mokslo prodekanė Ramunė Kasperė, „ChatGPT“ yra vienas pažangiausių šiuo metu prieinamų įrankių, kurį galima naudoti natūralios kalbos apdorojimo užduotims, pvz., teksto generavimui.
„Įrankis gali generuoti atsakymus į įvairias tekstines užklausas. Dėl to jis naudingas įvairiose srityse, pavyzdžiui, kuriant pokalbių robotus, skirtus klientų aptarnavimo paslaugoms teikti, generuojant atsakymus į klausimus interneto forumuose ar net kuriant suasmenintą socialinės žiniasklaidos pranešimų turinį“, – sakė profesorė.
Jos teigimu, „ChatGPT“ paremtas kalbos modeliu, apmokytas naudoti didžiulius duomenų rinkinius – šimtus milijardų žodžių iš įvairių knygų, straipsnių ir pokalbių.
Viena iš svarbiausių šio modelio savybių – gebėjimas ir toliau mokytis iš didelių duomenų kiekių, tačiau „ChatGPT“ negali kurti originalaus turinio ar idėjų. Jis gali tik atrinkti ir sugeneruoti tekstą pagal pateiktą įvestį.
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto doc. dr. Linas Petkevičius įvardijo, kad robotą „ChatGPT“ galima prilyginti „Google“ paieškai ar „Messengerio“ pokalbių robotui, tik tiek, kad kitoje pusėje atrašinėja ne gyvas žmogus.
„Pradėkime nuo to, kad šis įrankis gali atpažinti kalbą, išsiversti, atsakyti ir vėl užrašyti norima kalba. Tai gerai veikia su lietuvių kalba, kiekvienas mokantis įsijungti „Google“ paiešką gali naudoti ir „ChatGPT“.
Tai didelis privalumas, dėl kurio visi sparčiai juo susidomėjo. Kitas aspektas, kaip modelis veikia. Jis sukurtas generuoti rišlų tekstą su paaiškinimais. „Vikipedijoje“ mums informaciją reikia susirasti, „Google“ atkapstyti norimą nuorodą, čia jau pateikia preliminarų atsakymą“, – paaiškino L. Petkevičius.
R. Kasperės teigimu, ekspertai neturi vienos nuomonės, ar šis įrankis kelia grėsmę „Google“. Kol kas didžiausia problema yra ta, kad „ChatGPT“ nėra visiškai tikslus ir daro klaidų.
„Paieškos varikliai į užklausą pateikia daug šaltinių ir skaitytojas pats susidaro nuomonę apie faktų teisingumą pagal pateiktus rezultatus, pats nusprendžia, kuriais rezultatais remtis, ką su jais toliau daryti.
Tuo metu „ChatGPT“ generuoja tekstą, istoriją, remdamasis turimais duomenimis, statistika, tad jo patikimumas, priklausomai nuo skaitančiojo tikslų, gali būti nepakankamas. Patikrinti „ChatGPT“ faktų teisingumą labai sunku, juos reiktų lyginti su kitais šaltiniais“, – pastebėjo KTU profesorė.
Legalus būdas sukčiauti atliekant namų darbus
Bene didžiausia dilema kalbant apie robotą „ChatGPT“ – kaip tai paveiks švietimą. Ar būtent ši technologija taps pagrindine priemone mokiniams sukčiauti atliekant namų darbus? Mat pokalbių robotas geba ne tik rašyti tekstą, jis pajėgus ir spręsti matematikos ar fizikos uždavinius.
VU docentas L. Petkevičius LRT.lt pabrėžė, kad švietimo institucijos turės adaptuotis – čia nekyla klausimų.
„Jei švietimo sistema yra statinė ir dažnai reikalauja įgūdžių, kaip, pavyzdžiui, spręsti uždavinį, tai leis mokiniams „spręsti“ uždavinius automatiškai.
Šis modelis jau gali spręsti daugelį universitetų pirmų kursų studentų užduočių, nekalbant apie mokyklas. Ir per ateinančius metus sulauksime dar geresnių modelių“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot jo, svarbiausias klausimas, kaip tokį įrankį integruoti į švietimo sistemą – galbūt panaudoti jį kaip pagalbinį žaidybinį elementą, kuris padėtų greičiau mokytis, pasiekti daugiau informacijos realiu laiku. Apie tai reikėtų galvoti greičiau, nes moksleiviai ir studentai jau dabar išnaudoja roboto „ChatGPT“ galimybes.
„Šios technologijos galimybių, aš manau, mes šiuo metu dar nesuprantame, kaip ir išradus vidaus degimo variklį, internetą ar „Google“ paiešką“, – svarstė L. Petkevičius.
Vokietijos Kylio taikomųjų mokslų universiteto profesorė Doris Wessels portalui „Deutsche Welle“ teigė, jog jai susirūpinimą kelia tai, kad universitetams šiuo klausimu gresia atsilikimas. Viena vertus, yra programinės įrangos pramonė, kurianti vis galingesnes dirbtinio intelekto sistemas. Kita vertus, yra studentų, kurie mokosi, kaip naudoti dirbtinį intelektą mokantis arba sukčiaujant atsiskaitymų metu, o dėstytojai taip greitai paskui pokyčius nespėja.
Studentai apie naujas dirbtinio intelekto technologijas dažnai sužino greitai, realiuoju laiku, naudodamiesi socialiniais tinklais, ir noriai išbando naujus metodus, o kai kurie akademiniai darbuotojai ir dėstytojai gali būti lėtesni arba tiesiog laikosi savo metodų.
D. Wessels įžvelgia „galimą siaubo scenarijų“, kai nieko neįtariantys dėstytojai gali manyti, kad jie puikiai moko, jei visi jų studentai pateikia užduotis be klaidų, nors iš tikrųjų viskas vyksta dėl „ChatGPT“ ar panašios sistemos.
Dirbtinis intelektas atpažįsta plagiatą ir... pats save
R. Kasperė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad, nepaisant iš pažiūros genialiai atrodančio „ChatGPT“, jis vis tiek palieka klaidų ir netgi kelia tam tikrų grėsmių.
„Nors dirbtinio intelekto rašymo įrankiai gali padėti papildyti originalias mintis ir idėjas, jie taip pat kelia grėsmių, pavyzdžiui, autorystės klausimu, kai dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruotas tekstas gali būti pateikiamas kaip savas, originalus. Kitaip tariant, plagijuojama, nors ir ne nuo kito žmogaus, autoriaus.
Plagiato patikros įrankiai jau taip pat geba nustatyti dirbtiniu intelektu sugeneruotą tekstą, tačiau kol kas ne taip gerai ir ne visada. Šie įrankiai, be abejo, tobulės, bet ir žmogus kol kas nesunkiai gali pastebėti, kad tekstas kažkoks ne toks, kad jis „robotiškas“, sakiniai trumpi, raktažodžiai kartojasi, tekstas susidaro daugiau iš faktų, gali būti gramatinių klaidų ir t. t.“, – paaiškino mokslininkė.
Pasak jos, nors „ChatGPT“ gali sugeneruoti gana įtikinamą tekstą, kad apgautų žmogų, dirbtinį intelektą šiuo klausimu galima pasitelkti, kad jis atpažintų pats save. Stilometrijos analizė padeda nustatyti teksto autorių. Mokslininkai yra sukūrę įrankių, kurie gali nustatyti, ar tekstas pernelyg nuspėjamas, kad būtų parašytas žmogaus.
Aukštosiose mokyklose įprasta naudotis plagiato patikros sistemomis, kurios dabar jau tobulinamos siekiant nustatyti, ar tekstas nėra sugeneruotas dirbtinio intelekto. Ketinama šias priemones patobulinti ir integruoti plačiau, kad jomis galėtų naudotis ir pedagogai.
„Supraskime, kad dirbtiniu intelektu grįsti rašymo įrankiai nereiškia originalios minties ar saviraiškos pabaigos, tačiau jau mokykloje turi būti supažindinama su šiais įrankiais, aptariami jų privalumai ir trūkumai. Tokiais įrankiais turbūt neturėtų būti draudžiama naudotis, nes jie vis tiek bus prieinami ir įdarbinami. Moksleiviai jau sprendžia matematikos uždavinius, pasitelkdami įvairias programėles, tad kodėl jie negali pasitelkti dirbtinio intelekto rašymui?
Mokykloje daugelis užduočių ir atsiskaitymų paremti būtent rašto užduotimis, tad visai paprasta pasinaudoti „ChatGPT“ įrankiu kuriant dialogą kalbų pamokoms, atkuriant istorinio įvykio detales istorijos pamokoms ar pan. Priklausomybė nuo tokių įrankių atsiranda labai greitai. Moksleiviai greitai pajunta tokių įrankių naudą. Todėl mokytojai turėtų jau dabar permąstyti užduočių pobūdį ir atsiskaitymų turinį. Tiek kalbų, istorijos, geografijos, biologijos dalykų mokymo, tiek kūrybiškumą skatinančio rašymo gebėjimų ugdymo ir vertinimo metodai turi keistis, o dirbtiniu intelektu grįstų įrankių naudojimas turi būti suvokiamas ir akcentuojamas kaip pagalbinis“, – dėstė R. Kasperė.
Pasak jos, tyrimų duomenys rodo, kad kol kas skaitmeninių įrankių teikiamais privalumais lietuvių kalba rašantys profesionalai naudojasi menkai. Pašnekovės manymu, taip yra todėl, kad tekstų kūrėjai tokių lietuvių kalbos įrankių nežino, tačiau ateityje jų tikrai bus daugiau.
Naujienos portaluose jau nebūtinai parašytos žmogaus
„ChatGPT“ jau pasitarnavo ne tik rašto darbams mokyklose ir universitetuose, kai kurios žiniasklaidos priemonės atvirai teigė išbandžiusios šį įrankį straipsniams rašyti.
Štai „SkyNews“ pasidalino savo patirtimi rašant straipsnius su „ChatGPT“. Žurnalisto Tomo Acreso teigimu, pokalbių robotas išties maloniai stebina savo pateikiamų atsakymų tikslumu ir detalumu, geba neblogai atkurti tam tikrų įžymybių ar įvykių priešistorę bei kontekstą, nors reikia turėti omenyje, kad jo apmokymų istorija siekia tik iki 2021 metų, su naujesniais duomenimis gali likti spragų.
Net ir pati kompanija „Open AI“ pripažįsta, jog „ChatGPT“ yra kur tobulėti, nes atsakymai kartais gali būti „neteisingi arba beprasmiški“, pavartota pernelyg daug žodžių ar kartojasi tos pačios tam tikros frazės.
Ir nors technologijų bendrovė „stengėsi, kad modelis atsisakytų netinkamų užklausų, kartais jis atsako į žalingus nurodymus arba elgiasi šališkai“.
 Asafo Katzo pokalbis su „ChatGPT“ / Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
Tačiau tokios „ChatGPT“ spragos neatbaido nuo jo naudojimosi ir didžiųjų žiniasklaidos priemonių. KTU profesorės R. Kasperės teigimu, naujienų banginiai, tokie kaip BBC ar CNN, net neslėpdami pripažįsta, kad naujienoms generuoti pasitelkia dirbtinį intelektą.
„Tai reiškia, kad jūsų skaitomas straipsnis naujienų portale nebūtinai yra parašytas žmogaus. Ir jei taip sugeneruotą naujieną jūs pakomentuojate naujienų portale, tai jūs nebūtinai įsitraukiate į diskusiją su žmogumi. Kaip mašininio vertimo sistemomis sugeneruotą vertimą turi patikrinti, peržiūrėti ir redaguoti žmogus (taip vadinamas postredaktorius), taip ir dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruotus tekstus žurnalistai ir redaktoriai turi vertinti kritiškai ir tikrinti, tikslinti. Juk žurnalistui labai svarbu, kiek patikimas yra informaciją teikiantis šaltinis. O ar bus žinomi dirbtinio intelekto įrankiu sugeneruoto teksto šaltiniai?“ – klausimą iškėlė pašnekovė.
Tai nėra originalūs kūriniai ir knygų mums „ChatGPT“ neprirašys
Viena vertus, norisi sau palengvinti gyvenimą ir tam tikrose srityse įdarbinti protingą robotą, kita vertus, gali gąsdinti mintis, jog kai kurių kūrybinių darbuotojų, tokių kaip žurnalistai ar tekstų kūrėjai, gali nebereikėti.
Tačiau R. Kasperė ramina – dirbtinis intelektas negali mums pasiūlyti naujų idėjų. Jis generuoja turinį, kuris remiasi anksčiau surinktais duomenimis ir faktais, dirba su jam apmokyti skirtais duomenimis bei jam pateikta informacija.
Socialiniuose tinkluose taip pat netrūksta kartais komiškai skambančių „ChatGPT“ atsakymų. Štai matematikos profesorius Asafas Katzas „LinkedIn“ tinkle pasidalino, kaip pokalbių robotą pavyko įtikinti, jog prie 2 pridėjus 5 atsakymas bus 8, nes „jo žmona visada teisi“.
„Dirbtinio intelekto sugeneruotas tekstas tėra faktai, jis kol kas negali argumentuoti ar pareikšti nuomonės. Be to, tokiuose dirbtinio intelekto sugeneruotuose tekstuose galimos klaidos ar neatitikimai, jei informacija sukaupta iš įvairių skirtingų šaltinių. Toks įrankis kartais gali generuoti neteisingą, netikslią informaciją, gali pateikti šališką ir netikslų turinį ar pats sau prieštarauti.
Žmogaus parašytas tekstas skiriasi nuo dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio, nes gali būti subjektyvus, dažnai yra nenuspėjamas, kaip ir žmogiška prigimtis. O ir skaitytojai mėgsta būti stebinami, ieško nenusibodusio turinio“, – pastebėjo profesorė.
L. Petkevičius pabrėžė, kad technologiškai iš tiesų čia net nebuvo didelio proveržio. Specialistai, dirbantys su tekstais, jau keletą metų naudojo gerus kalbos modelius tiek tikroviškam teksto generavimui, tiek užkoduojant semantinę prasmę ir atliekant semantinę teksto paiešką.
Naujumas šiuo klausimu atsirado tik iš pateikimo ir lengvo pasiekiamumo visuomenei, taip pat modifikavimo – tekstas labiau struktūrizuotas, naudojami paaiškinantys sakiniai, pavyzdžiai ir pan.
„Bet žvelgiant iš technologijos įtakos pusės, šis įrankis ar nauji panašūs greitu metu palies mus visus“, – sakė VU docentas.
Ar tikrai norime visur bendrauti su robotais?
Turbūt galima drąsiai sakyti, kad dalis žmonių galėjo net nepastebėti, jog jau pabendravo su protingais robotais – jie smelkiasi į visas sritis, o labiausiai į klientų aptarnavimą versle, teigė R. Kasperė.
Kalbos technologijos tampa prieinamos net ir tokioms sudėtingoms kalboms kaip lietuvių. Tai ir automatiniai skambučiai, balso asistentai tinklalapiuose, pranešimų atkūrimas viešosiose erdvėse. Visa tai jau ne vienerius metus nebėra naujiena, tačiau kartais galima paprasčiausiai neatskirti, kad jums į žinutę atrašė visai ne žmogus.
„Bet ar iš tiesų norime bendrauti su robotais? Ar iš tiesų norime skaityti, patikėti ir pasitikėti tekstu, kuris sugeneruotas programa, o ne parašytas žmogaus? Dirbtinis intelektas neturi emocijų. Emocijos yra tai, kas mus sieja su kitais žmonėmis ir pasauliu.
Mokslininkų bendruomenėse kalbama ir apie susirūpinimą keliančias galimybes panaudoti „ChatGPT“ blogiems ketinimams, tarp kurių ne tik nepageidaujamo turinio kūrimas, duomenų išviliojimo ir sukčiavimo atakų rengimas, bet ir dezinformacijos ir melagienų skleidimas, mažinantis pasitikėjimą žiniasklaida visuomenėje. Tad būtina kalbėti apie įvairius etinius, filosofinius ir moralinius klausimus“, – kalbėjo R. Kasperė.
„ChatGPT“ atrodo kaip vaikų žaidimas prieš ateities ambicijas
Kad ir kaip stebuklingai gali pasirodyti „ChatGPT“ savo bendravimo maniera, pasak L. Petkevičiaus, turime suprasti, jog tai – matematinis modelis, formulė. Praktiškai galėtume imti ir ją atspausdinti ant popieriaus lapų, kurių, žinoma, prireiktų labai daug, tačiau ant jų pamatytume iki 2021-ųjų surinktus duomenis anglų kalba. O jei internete kažkokio turinio iki tol nebuvo, modeliui pasidaro sunku. Tačiau tai laikina.
„Tai pirma versija, pateikta plačiajai visuomenei. Jei ieškotumėte paralelių, šiuo metu, kaip ir Šaltojo karo laikotarpiu, vyksta varžybos, didieji privatūs mokslo ir verslo centrai, „Google“, „DeepMind“ ir „OpenAI“ dalyvauja lenktynėse, kas pirmas sukurs universalų naują „Google“, naują protingą pagalbininką visiems gyvenimo atvejams.
Ir čia šiuo metu „OpenAI“ paleido pirmą sėkmingą versiją, „Google“ jau ruošia analogišką modelį, kuris turės prieigą prie interneto ir atsakymą galės pakoreguoti pagal naujausią informaciją internete, „DeepMind“ turi dar didesnių ambicijų“, – tvirtino VU docentas.
KTU profesorė R. Kasperė atkreipė dėmesį, jog, mokslininkų teigimu, dirbtinis intelektas ne tik automatizuos ir užtikrins daugybę pasikartojančių veiksmų ir operacijų reikalaujančius procesus ar leis užtikrinti diagnostikos kokybę net ir tokiose srityse kaip medicina, bet galbūt pasitarnaus ir intelektinėse sferose. Pavyzdžiui, teisėje, kur būtų naudojamas ne tik teisinei informacijai ieškoti, suglausti ar dokumentams rengti, bet ir teisiniam argumentavimui, sprendimams priimti, elgsenai prognozuoti, tyrimų keliams numatyti ar nusikaltimams ištirti. Ar įsivaizduojate, jei nusikaltėliams bausmes pradėtų skirti protingas robotas?
„Amerikiečių futurologo Rojaus Amaros dėsnis sako, kad artimojoje perspektyvoje mes esame linkę pervertinti vieną ar kitą technologiją, bet nepakankamai įvertiname jos poveikį tolimesnėje perspektyvoje. Taigi artimajame laikotarpyje dirbtinis intelektas greičiausiai kels vis didesnį ažiotažą, susidomėjimą, pasitikėjimą beribėmis jo galimybėmis ir diegimą visose srityse. Tie, kas nesinaudos dirbtinio intelekto teikiamais privalumais, bus laikomi atsilikusiais, jie nespės su visuomenės poreikiais ir pažanga.
Tolimesnėje perspektyvoje žmonės greičiausiai gebės atskirti grūdus nuo pelų ir, tikėtina, naudosis dirbtiniu intelektu saugiai, nekenkdami sau ir ateities kartoms. Jei kalbame apie rašymą, gali būti, jog kada nors iš intelektinių kūrybinių gebėjimų gimęs žmogaus sukurtas tekstas bus labai brangus, sunkiai įperkamas, todėl rašymo talentas taps didele vertybe. Ugdyti rašymo gebėjimus taps dar sunkiau“, – LRT.lt kalbėjo R. Kasperė.
