Pernai Lietuvoje nutekinta 80 proc. mažiau paskyrų nei 2021 m., rodo kibernetinio saugumo kompanijos tyrimo duomenys. Penkis kartus sumažėjo ir tūkstančiui interneto vartotojų tenkantis nutekintų paskyrų skaičius. Nepaisant to, Lietuvoje situacija prasčiausia iš visų Baltijos šalių, tarp kurių geriausiai laikosi Estija.
Pernai Lietuvoje nutekinta 80 proc. mažiau paskyrų nei 2021 m., rodo kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ tyrimo duomenys. Kaip rašoma kompanijos pranešime žiniasklaidai, penkis kartus sumažėjo ir tūkstančiui interneto vartotojų tenkantis nutekintų paskyrų skaičius. Nepaisant to, Lietuvoje situacija prasčiausia iš visų Baltijos šalių, tarp kurių geriausiai laikosi Estija. Tuo tarpu pasaulyje daugiausiai paskyrų praėjusiais metais nutekinta Rusijoje, Kinijoje ir JAV.
Asociatyvi nuotr.
„Prasidėjus karui Ukrainoje stebėjome ir suintensyvėjusias kibernetines atakas, nukreiptas tiek prieš Rusiją, tiek prieš Ukrainą ir jos sąjungininkes. Tai galėjo turėti reikšmingos įtakos tam, kad Rusija tapo šalimi su daugiausiai nutekintų paskyrų pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje nors ir matėme daugiau atakų, bet jų tikslas buvo kitas – sutrikdyti veikimą, o ne pasisavinti duomenis. Todėl iš pažiūros didesnis atakų skaičius neturėjo tiesioginės įtakos nutekėjusių duomenų skaičiams. Žinoma, geresnei situacijai įtakos turi ir didėjantis visuomenės sąmoningumas kibernetinio saugumo klausimu bei atitinkami prevenciniai veiksmai“, – sako Aleksandr Valentij, „Surfshark“ informacinio saugumo vadovas.
Lietuvoje situacija prasčiausia iš Baltijos šalių
Tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje nutekinta 132 tūkst. paskyrų, kai 2021 m. šis skaičius siekė 643 tūkstančius. Vis tik tarp visų Baltijos šalių situacija Lietuvoje išlieka prasčiausia dvejus metus iš eilės.
Latvijoje pernai nutekinta 104 tūkst. paskyrų (77 proc. mažiau nei 2021 m.), o Estijoje – 63 tūkst. (85 proc. mažiau). Skaičiuojant nutekintų paskyrų skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui interneto vartotojų šalyje, didžiausias pokytis taip pat matomas Estijoje. Čia nukentėjusiųjų skaičius sumažėjo septynis kartus, kai Latvijoje – keturis, o Lietuvoje – penkis.
„Svarbu pastebėti, kad absoliutiems skaičiams įtakos turi valstybės dydis. Aukštesnės populiacijos šalyse ir rinka yra didesnė, todėl paslaugų tiekėjai dažnai turi daugiau klientų. Tokiu atveju incidentų metu ir nutekintų paskyrų skaičius didesnis. Taigi daug svarbiau vertinti bendrą tendenciją – ar incidentų ir nukentėjųsių skaičius šalyje auga, ar mažėja“, – sako A. Valentij.
Ekspertas prideda, kad lyginant saugumo situaciją skirtingose šalyse, ne mažiau svarbu įvertinti ir atskirų incidentų kiekį bei padarytą žalą.
„Svarbūs ne tik skaičiai, bet ir duomenų jautrumas. Pavyzdžiui, vienu atveju gali būti nutekinti tik el. pašto adresai, kito – dar ir jautri asmeninė ir finansinė informacija. Antruoju atveju net ir mažesnis nutekintų paskyrų skaičius reikštų didesnį pavojų vartotojams. Todėl kiek aukštesni nutekintų paskyrų skaičiai Lietuvoje lyginant Baltijos šalis dar nereiškia, kad esame nesaugūs“, – aiškina A. Valentij.
Pasaulyje daugiausia paskyrų nutekinta Rusijoje
„Surfshark“ tyrimo duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje nutekinta 68 proc. mažiau paskyrų nei 2021 m. – 310,9 mln., kurių kas trečia – Rusijoje.
Čia gyventojai pernai neteko 104,8 mln. paskyrų – 191 proc. daugiau nei 2021 metais (36 mln.). Rusijoje didžiausias ir nuo atakų nukentėjusių žmonių tankis pasaulyje – duomenų neteko 718 žmonių iš tūkstančio Rusijos gyventojų.
„Pernai Rusijos kurjerių kompanijos „CDEK“ ir naujienų portalo „NGS.ru“ nutekinimo incidentai buvo vieni didžiausių pasaulyje. Kiekvieno jų metu nutekinta po maždaug 19 mln. paskyrų. Medicinos laboratorijos „Gemotest“ duomenų nutekinimas buvo trečias didžiausias šalyje ir paveikė apie 6 mln. Rusijos gyventojų. Tokiems rezultatams reikšmingos įtakos galėjo turėti ir prieš Rusiją nukreiptos kibernetinės atakos, organizuotos pilietinių iniciatyvų metu vos prasidėjus karui Ukrainoje. Mūsų tyrimo duomenimis, praėjusiais metais dar vasario mėnesio pabaigoje nutekintų paskyrų skaičius Rusijoje išaugo 136 procentais“, – pasakoja A.Valentij.
Antroje vietoje pagal nutekintų paskyrų skaičių pasaulyje pernai liko Kinija su 34 mln. ir JAV su 23,5 mln. nutekintų paskyrų. Mažiausiai žalos patyrė Kosovas (1,5 tūkst. nutekintų paskyrų), Čadas (1,5 tūkst.) ir Lesotas (1,7 tūkst.), vertinant tik tas šalis, kurių populiacija didesnė nei milijonas gyventojų. Didžiausias nutekintų paskyrų skaičiaus prieaugis fiksuojamas Indonezijoje (269 proc.) ir Šri Lankoje (204 proc.).
