Viena populiariausių naujųjų technologijų kūrėjų veiklos sričių – išmanieji miestai. Kaip išmaniųjų miestų technologijos, plėtojamos Lietuvoje ir pasaulyje, gali padėti miestų gyventojams gyventi patogiau bei užtikrinti tvarią miestų plėtrą? Apibrėžti išmanųjį miestą, įvertinti galimybes gyventojams ir apsvarstyti ateities perspektyvas padeda Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė daktarė Dalė Dzemydienė.
Viena populiariausių naujųjų technologijų kūrėjų veiklos sričių – išmanieji miestai. Kaip išmaniųjų miestų technologijos, plėtojamos Lietuvoje ir pasaulyje, gali padėti miestų gyventojams gyventi patogiau bei užtikrinti tvarią miestų plėtrą? Apibrėžti išmanųjį miestą, įvertinti galimybes gyventojams ir apsvarstyti ateities perspektyvas padeda Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė daktarė Dalė Dzemydienė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
– Kas yra išmanusis miestas, kaip jis apibrėžiamas? Kokie rodikliai, naudojamos technologijos nurodo, kad miestas yra išmanusis?
– Pagal pateikiamus literatūroje apibrėžimus galime sakyti, kad išmanusis miestas – tai technologiškai moderni miesto teritorija, kurioje duomenims rinkti, apdoroti, saugoti ir taikyti naudojami įvairių tipų informaciniai, komunikaciniai, techniniai metodai ir įranga (pvz., belaidžiai jutikliai, vaizdo kameros ir panašiai), bei tokiam išmaniam valdymui taikoma programinė įranga.
Išmaniosios paslaugos apima labai daug veiklos sričių – nuo asmeninių sveikatos priežiūros sistemų, turizmo išmaniųjų paslaugų iki viešojo transporto valdymo ir panašiai. Išmaniųjų priemonių technologijos yra kuriamos ir plėtojamos atsirandant vis naujoms informacinių komunikacinių technologijų galimybėms.
Daugelį priemonių ir standartinių sprendimų šioms paslaugoms kurti pateikia viso pasaulio mokslo pažanga, produktus kuria pasaulinės informacinių komunikacinių technologijų įmonės, tokių įmonių turime ir Lietuvoje. Kad tiksliai nusakytume rodiklių sistemą tokiai pažangai vertinti, reikėtų gerai paplušėti. Tačiau Lietuva yra labai pažengusi kompiuterinių komunikacinių ryšių spartos srityje – turime šviesolaidinį internetą, prieinamą net atokiose vietovėse, taip pat nepaprastai sparčiai plečiasi belaidžių technologijų galimybės. Šalia jau įdiegtų 4G, +4G mobiliojo ryšio protokolų, turime pradedamas diegti 5G ryšio galimybes.
Svarbiausia miestų išmanumo sąlyga yra galimybė automatiškai nuskaityti objekto buvimo vietą (tikslias jo koordinates), laiką, stebėti būsenos (situacijos) parametrus ir gauti iš sistemų patarimų, kokius valdymo veiksmus atlikti toliau.
– Ar Lietuvoje jau turime tokių išmaniųjų miestų, ir jei ne, ko trūksta?
– Turime nemažai taikomųjų sričių, kurias galėtume priskirti išmaniųjų paslaugų teikimo sritims. Sparčiausiai plėtojamos tos sritys, kurios yra susijusios su finansiniais atsiskaitymais. Pavyzdžiui, išmanieji energetinių išteklių apskaitos įrenginiai ir automatinės jų valdymo sistemos, transporto priemonių stovėjimo aikštelių stebėjimo įranga ir apmokestinimo sistemos, išmanieji greičio matuokliai, GPS ir geografinių sistemų integracinės paslaugos transporto srautams valdyti, išmaniojo gido turizmo paslaugos, praplėstos virtualios realybės sistemos muziejų eksponatams ir unikaliems objektams pažinti, trumpiausiam keliui ieškoti. Tačiau globalesnio infrastruktūros išplėtojimo Lietuvoje vis dar trūksta.
– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria miestai, norėdami tapti išmanūs?
– Tai naujos informacinių komunikacinių technologijų infrastruktūros kūrimo ir diegimo klausimai, techninei įrangai funkcionuoti reikalinga papildoma elektros energija. Taip pat klausimai, susiję su inovatyvių programinių sistemų kūrimo etika, pavyzdžiui, kur yra ribos, ar neperžengiama asmeninės erdvės sampratos riba. Gyventojai ar kiti įrenginiai, turintys išmaniuosius belaidžius įrenginius, tampa daugelio šių paslaugų gavėjais ir potencialiais stebimais objektais.
– O kaip miestų planuotojai nusprendžia, į kurias išmaniojo miesto technologijas investuoti?
– Skaitmeninimo tikslai ir uždaviniai yra aptariami įvairiose strategijose, tokiose kaip Lietuva 2030, Nacionalinė 2014–2020 m. pažangos programa, Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė. Daugelį skaitmeninimo naujovių skatina Europos Sąjunga, Europos Komisija ir jų strateginiai planai šalims narėms. Europos Komisija leidžia direktyvas, aiškinamuosius reglamentuojančius dokumentus – tai yra pagrindiniai pažangą šioje srityje skatinantys veiksniai, kurių turi siekti ES šalys narės.
Nacionalinės pažangos programos 2021–2030 m. projekte formuluojamas uždavinys „skatinti valstybės – viešojo sektoriaus, ekonomikos ir visuomenės – skaitmenizavimą, kuriant sprendimus, įgalinančius verslo įmones, viešąjį sektorių ir akademinę bendruomenę naudotis reikalingomis skaičiavimo, duomenų tvarkymo ar kibernetinio saugumo galimybėmis, stiprinti pačių gyventojų gebėjimus visavertiškai pasinaudoti naujomis technologijomis, didinti supratimą apie ateinančius technologinius pokyčius ir įgalinti valstybę prie jų prisitaikyti“.
Už šios programos įgyvendinimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji daugeliu atvejų perteikia veiklos gaires kitoms institucijoms, taip pat ir mokslo, kurios tuomet vykdo tyrimus, siekia inovatyvių rezultatų.
Lietuvos rezultatai kai kuriose informacinių komunikacinių technologijų plėtros srityse tebėra vidutiniški pagal oficialius duomenis. Jei šalis nori tapti skaitmenine lydere, būtina siekti proveržio.
– Kaip miestai gali užtikrinti, kad išmaniojo miesto technologijos yra prieinamos ir naudingos visiems gyventojams, taip pat ir tiems, kurie galbūt neturi galimybių naudotis naujausiomis technologijomis?
– Tai daugelio komponentų, daugiasluoksnės infrastruktūros sistemos. Jeigu jos suteikia teigiamas, adaptuotas paslaugas žmogui, eiliniam gyventojui, tai yra gerai. Sumanumui tarsi nėra ribų – aišku, tai ne vieno žmogaus proto galių interpretacinės sistemos, tai visos žmonijos kuriamo technologijų progreso rezultatai.
Svarbiausia, kad išmaniųjų sistemų priemonės – dirbtinio intelekto priemonėmis valdomi įrenginiai, robotai, skraidantys aparatai – neatsigręžtų prieš patį žmogų. Kaip matome Rusijos vykdomo agresyvaus okupacinio karo prieš Ukrainą akivaizdoje, tokie dirbtiniai aparatai (bepiločiai robotizuoti skraidantys orlaiviai su ginklais) jau yra žiauriai panaudojami žmonių gyvybėms atimti. Tai žiaurus nusižengimas dirbtinio intelekto pirmtakų, kūrėjų išskirtiems postulatams, „kad dirbtinis intelektas neatsigręžtų prieš patį žmogų“.
– Kuo ateities išmanieji miestai skiriasi nuo dabarties išmaniųjų miestų? Jūsų nuomone, kokios technologijos ir tendencijos turės didžiausią įtaką išmaniesiems miestams netolimoje ateityje?
– Išmaniosios sistemos, jau dabar įsiliejančios į žmogaus gyvenimą, – tai nuolatinio stebėjimo ir operatyvaus valdymo sistemos. Tai sistemos, kurios leistų integruoti daiktų interneto technologijas, belaidžius jutiklinius tinklus, radijo dažnių, RFID ir kitas ryšio perdavimo linijas bei didelių debesijos priemonėmis valdomų duomenų saugyklų integraciją.
Tačiau taikoma ir atskirų komponentų komponavimo, sąveikumo, integralumo valdymo infrastruktūros kūrimo strategija. Ateityje mūsų buityje, gyvenime bus daug daugiau robotizuotų, automatinius, rutininius darbus dirbančių įrenginių ir sistemų, taip pat autonominių, be vairuotojo judančių transporto priemonių. Technologinis žmonijos progresas labai sparčiai pasistūmėjo atradus belaidžius ryšio kanalus, taip pat pasitelkus satelitinius aparatus kosmose šiems tikslams įgyvendinti.
Kad inovatyvi infrastruktūra funkcionuotų, elektros energijos reikia vis daugiau ir daugiau. Tačiau yra galimybių pasitelkti ir žaliąją energiją, darniau, skaidriau ir demokratiškiau valdyti ne tik miestų teritorijas, bet ir integruotis į visos šalies bei ES infrastruktūras.
– Išmaniosios technologijos ir privatumas: kaip miestai gali subalansuoti duomenų poreikį ir gyventojų asmeninių duomenų apsaugą?
– Teisiniai inovatyvių sistemų reglamentavimo aspektai visuomet vėluoja. Kol nėra pastebimi neigiami padariniai, negatyvūs incidentai, tol teisiniai aspektai nepakruta tinkama linkme.
Taip pat pasaulio medikai pradeda kelti labai aktualių klausimų, ar naujos kartos kompiuterinių komunikacinių belaidžių tinklų infrastruktūros (ateinančios jau su 5G ryšio priemonėmis) gali sukelti negatyvių padarinių vaikų sveikatai. Žinoma, bandoma siūlyti metodus, kaip užtikrinti, pavyzdžiui, daiktų interneto saugų objektų identifikavimo ir autentifikavimo aspektus, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir panašiai, – tai bus viena iš mokslininkų, teisininkų interesų sričių netolimoje ateityje.
– Kaip ekspertė, ar matote dar kokių nors rizikų plėtojant išmaniuosius miestus ?
– Žinoma, – tai rizikos, susijusios su tokių technologijų ir prietaisų pasitelkimu nedoriems, nusikalstamiems kėslams ir tikslams. Jų yra labai daug, iš tiesų tai galėtų būti atskiras traktatas. Išmaniųjų miestų technologijos pakeis daugelį veiklos ir žmogaus įpročių sferų. Jų atsiradimas, taikymas keičia mūsų pasaulį. Svarbu, kad progresas nevestų netinkama linkme.
– Vis plačiau diegiant išmaniųjų miestų technologijas Lietuvoje, kaip manote, kuri miestų gyventojų kasdienybės sritis pasikeis labiausiai? Susisiekimas? Komunikacija? O galbūt visai kita sritis?
– Daugelis sričių, kurių sprendimai šiuo metu turi nusistovėjusias, rutinines taisykles ir apibrėžtas veikimo taisykles, gali būti perteikti skaitmeninėmis kompiuterizuotomis sistemomis. Sunkiau valdyti nenumatytus, nenuspėjamus atvejus. Pavyzdžiui, išmanusis susisiekimo valdymas taip pat yra grindžiamas komunikacinėmis priemonėmis, tad yra pagrindo teigti, kad būtent šios sritys pasikeis pirmiausia.
