Skaitmeninių technologijų evoliucija, žmogaus ir technologijų susivienijimas, besikeičianti realybė – tokios temos buvo nagrinėjamos gruodžio 7-ą dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje „Web3: Impact the future“. Vis didesnei daliai mūsų gyvenimo persikeliant į virtualią realybę, konferencijos pranešėjai svarstė, ar metavisata galėtų būti ta erdvė, kurioje žmogus žengs į kitą evoliucijos etapą. Ar mūsų laukia visiškai skaitmeninė ateitis?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kas iš tikrųjų yra metavisata?
Apie metavisatą pastaruoju metu girdime vis dažniau, tačiau ši sąvoka vis dar neturi vieno apibrėžimo.
Agentūros „Diconium“ skaitmeninės strategijos vadovė Valentina Contini teigė, kad taip yra todėl, jog vienos metavisatos kol kas dar nėra – jų šiuo metu yra labai daug. Kad geriau įsivaizduotume, kaip pirmosios metavisatos atrodo dabar, galime atkreipti dėmesį, kad dauguma dabartinių metavisatos platformų yra kompiuteriniai žaidimai – tokie kaip „Minecraft“, „Roblox“, „Fortnite“ ir panašiai. „Kol neturime vienos metavisatos, kompiuteriniai žaidimai tampa eksperimentų erdve. Kūrėjai nuolatos išleidžia ir testuoja naujus elementus, kurie ateityje taps metavisatos dalimi“, – pasakojo V. Contini.
Šie žaidimai kuria virtualius pasaulius, kur vartotojai gali stilizuoti savo avatarus, pirkti skaitmenines prekes, susikurti norimą aplinką ir joje bendrauti su kitais. Tai reiškia, kad metavisata suteikia galimybę vartotojui perkelti savo realų gyvenimą į virtualią realybę.
René Schulte, įmonės „Valorem“ globalių inovacijų direktorius, dabartinę situaciją pavadino multivisata. Pasak jo, šiuo metu daug įvairių kompanijų siūlo skirtingas metavisatos patirtis, bet ateityje žmonija turėtų apsiriboti viena metavisata – tuomet ir įvyks perėjimas nuo multivisatos prie tikrosios metavisatos. Tai turėtų įvykti per artimiausius kelerius metus. „Tai, kaip metavisata vystosi šiuo metu, galima palyginti su ankstyvuoju interneto periodu. Anksčiau prie interneto prisijungti buvo gana sudėtinga, reikėdavo jungtis į tam tikrą serverį, neturėjome vieno sujungto interneto. Dabar turime interneto standartus bei galime džiaugtis lengva prieiga. Panašiai vyksta ir su metavisata – šiuo metu formuojasi standartas, kaip tai atrodys ateityje“, – pasakojo R. Schulte.
Kitas evoliucijos etapas
Bene įspūdingiausią prognozę pateikė Aragornas Meulendijks, įmonės YOM strateginis konsultantas. Pasak jo, žmonijos pokyčiai yra neišvengiami, o metavisata yra logiškas ateinantis žmonijos evoliucijos etapas: „2013 metais kalbėjome apie pirmąją skaitmeninę kartą – žmones, gimusius po išmaniųjų technologijų atsiradimo. Tiesa tokia, kad jau turime ir pirmąją virtualią kartą. Z karta ne tik daugiau laiko praleidžia virtualiame pasaulyje, bet ir parduoda, perka virtualias prekes, kuria savo virtualų įvaizdį, į jį investuoja.“
Į metavisatą reikėtų žvelgti kaip į vaizduotės įgalinimą per technologiją arba įrankį, pratęsiantį mūsų sąmonę. „Tai nėra tiesiog kompiuterinis žaidimas – tai mūsų persikėlimas iš dviejų dimensijų, limituotų skaitmeninių patirčių, į trijų dimensijų, visiškai įtraukiančias patirtis, kuriose galime neribotai kurti, todėl ateities galimybėms čia ribų nėra. Todėl būtent metavisatoje kursime savo ateities pasaulį“, – komentavo A. Meulendijks.
Tvirtą žingsnį į metavisatą nurodo ir kintantis požiūris į virtualią nuosavybę – tokias skaitmenines prekes, kaip avatarai, jų apranga, audioknygos, muzika, NFT žetonai ir panašiai. Įmonės „Virtua“ atlikto tyrimo duomenimis, per 70 proc. interneto vartotojų teigia, kad jų perkami ir turimi virtualūs daiktai yra jų asmenybės dalis. „Ateityje mums nebereikės gaminti tiek daug fizinių daiktų, nes daugelis jų bus skaitmenizuota. Metavisata – natūralus ateinantis žingsnis mūsų evoliucijoje, kuris padės mums ne tik kūrybiškai atskleisti tikrąją savo asmenybę, bet ir mažiau teršti planetą pertekline gamyba“, – svarstė A. Meulendijks.
Kokių iniciatyvų imasi verslai?
Jau dabar įgyvendinamos įvairios iniciatyvos tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Konferencijos dalyviai pateikė įvairių pavyzdžių.
Įvertindami 5 trilijonų dolerių finansinį potencialą, verslai suskubo kurti metavisatos strategijas. „2030 metais verslai, neturintys savo erdvės metavisatoje, bus tokia pati retenybė, kaip verslai, šiuo metu neturintys interneto puslapio“, – teigė R. Schulte.
Skaitmeninėje realybėje jau vyksta ir įvairūs renginiai – mados namai pristato naujas kolekcijas, atlikėjai rengia koncertus bei festivalius. Institucijos taip pat nepraleidžia progos išbandyti metavisatos siūlomas galimybes – Europos Komisija neseniai organizavo edukacinį renginį jaunimui būtent šioje erdvėje.
Šių iniciatyvų rezultatai kol kas nėra vienareikšmiški. Didžiajai daliai visuomenės vis dar nesant pažįstamai su metavisatos koncepcija, kyla iššūkis pritraukti auditoriją. Kai kurie renginiai pritraukia labai nedaug žiūrovų, kiti – visai nei vieno. Tačiau pranešėjai sutarė, kad renginiai metavisatoje pritrauks vis daugiau žiūrovų ateityje, kai plačiau paplis technologijos, leidžiančios į tokius renginius patekti.
Nors persikėlimas į metavisatą tik pradeda įgauti pagreitį, jau matomos tam tikros rizikos, kurias turime apsvarstyti. Tarp pranešėjų minėtų rizikų daugiausiai dėmesio teko duomenų apsaugai: kaip apsisaugosime nuo tapatybės pasisavinimo, asmeninių duomenų vagystės virtualioje erdvėje. Taip pat atsiranda naujų techninių galimybių pasisavinti turtą, kriptovaliutų vagystėms. Kol nėra pritaikyti reguliaciniai mechanizmai, sukčiai atranda galimybių ir pinigų plovimui.
„Svarstant apie virtualaus žmogaus ateitį, matyti didėjantis reguliacijos poreikis. Šiuo metu yra labai lengva apsimesti kitu žmogumi. Taip pat priekabiavimas, patyčios išlieka problema, ateinančia dar iš socialinių tinklų. Nors skaitmeninė visata be taisyklių yra puiki aplinka greitai atsirasti inovacijoms, kūrėjai ateityje turės užtikrinti, kad metavisata taptų saugia vieta visiems“, – teigė R. Schulte.