Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekdama mažinti neįgaliųjų diskriminaciją siūlo, kad kompiuteriai, bankomatai, transporto, banko ir kitos paslaugos turi būti prieinamos žmonėms su negalia.
Negalios organizacijų atstovė teigia, kad dar ne visi turintys regos negalią gali, pavyzdžiui, įsigyti autobusų bilietų, jiems vis dar neprieinamos interneto svetainės informuojančios apie medicinines paslaugas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bendrovė „LTG Link“ šių metų pavasarį, kurdama naują bilietų pardavimo sistemą internetu, turėjo tikslą ją pritaikyti turintiems regos negalią.
„Bendraudami su neįgaliųjų organizacijomis, konkrečiai aklųjų ir silpnaregių, mes tą sistemą testavome, ją pritaikėme pagal jų užsakytus poreikius, kad ji būtų kuo geriau pritaikyta“, – teigia „LTG Link“ išmaniosios bilietų pardavimo sistemos vadovas Andrius Jakumas.
Jis teigia, kad bilietų pirkimo programėlės pritaikymas silpnaregiams ar neregiams yra bene pagrindinis būdas gauti tas paslaugas.
„Nes jeigu esi aklasis, gerokai paprasčiau, turint šiuolaikines priemones, nusipirkti bilietą sėdint namuose, negu vykti į stotį ir tai padaryti fiziniu būdu“, – sako A. Jakumas.
Silpnaregiai programėlės raides gali išsididinti ir taip paprasčiau pamatyti, kas parašyta. O aklieji naudoja specialiąsias programėles, kurios išverčia tekstą į garsą.
„Paprastai žiūrint į puslapį, tu nieko absoliučiai nematysi, o jau neįgaliųjų programėlės paverčia puslapio tekstą ir vaizdą į garsą“, – sako „LTG Link“ atstovas.
Dar ne visos programėlės prieinamos neįgaliesiems
Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovės Simonos Aginskaitės teigimu, elektroninė aplinka vis daugiau vietos užima neįgaliųjų gyvenime. Tačiau dar toli gražu ne visos programėlės pritaikytos turintiems regos ar intelekto negalią.
„Žmonės su negalia pradėjo sakyti, kad kartojasi ta pati problema, kaip ir su fizine aplinka. Tai yra kuriama nauja skaitmeninė aplinka, ar tai būtų svetainė, mobiliosios programos ar kažkokie elektroniniai prietaisai, jie kuriami nepagalvojant apie žmones su negalia“, – nurodo S. Aginskaitė.
Ji džiaugiasi, kad vis daugiau atsiranda privačių įmonių, kurios daug dėmesio skiria neįgaliesiems. Pavyzdžiui, maisto pristatymo programėlės, kuriomis gali naudotis turintys regos negalią. Neįgalieji norėtų, kad ir viešasis sektorius pasektų jų pavyzdžiu.
„Kad būtų prieinamos svetainės, kurios informuoja apie medicinines paslaugas arba kurios teikia tam tikras medicinines paslaugas, – registracija, e. sveikata ar, pavyzdžiui, VMI, pildant kad ir deklaracijas“, – sako Negalios organizacijų forumo atstovė.
Jos teigimu, jei, pavyzdžiui, Vilniaus miesto važiavimo bilietus turintys regos negalią gali įsigyti, tai tarpmiestinių dar ne.
Autobusų bilietus neregiai netrukus galės įsigyti internetu
Neregiai norintys internetu įsigyti tarpmiestinių autobusų bilietą vis dar neturi galimybių. Programėlė „autobusubilietai.lt“ kol kas neteikia tokios paslaugos. Bet situacija netrukus pasikeis, tikina „Kautros“ vadovas Linas Skardžiukas. Jis sako, kad IT specialistai jau kuria programą pritaikytą turintiems regos negalią.
„Numatysime tokią funkciją, vadinamą skaitymo balsu biblioteką, ir ją panaudosime. Tai bus roboto balsas ir seka visų nuorodų balsu. Taip pat yra galimybė dešiniame kamputyje, paspaudus raidę „A“ su pliusu, šriftą pasididinti“, – aiškina L. Skardžiukas.
Taigi „Kautros“ vadovo teigimu, ir bilietus į tarpmiestinius autobusus turės galimybę įsigyti tiek silpnaregiai, tiek aklieji. Įdiegus specialią programą, visi bilietai traukiniais ir autobusais bus pasiekiami regos negalią turintiems žmonėms
Ministerija: visos paslaugos ir įrenginiai turi būti pasiekiami neįgaliesiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė svarstyti įstatymą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. Vadinasi, kompiuteriai, bankomatai, išmanieji telefonai, informacijos teikimo ir kitos paslaugos turės atitikti specialius reikalavimus, kad jais be problemų galėtų naudotis neįgalieji.
„Tai pradedant nuo tokių paprastų dalykų, kaip prieinamos etiketės, prieinamas ženklinimas, prieinamos instrukcijos. O tai reiškia, kad tie dokumentai bus tinkamo šrifto, tinkamo ryškumo ir panašiai“, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresnysis patarėjas Eitvydas Zurba.
Jis pabrėžia – pavyzdžiui, banko sektorius turės prisitaikyti, kad banko paslaugos būtų prieinamos – suprantama kalba turės būti suteikiama informacija, o kai kuriais atvejais ir fizinis prieinamumas turės būti užtikrintas.
„Tas pats principas reiškia, kad mes pritaikome gaminių dizainą, paslaugų dizainą taip, kad juo galėtų naudotis kuo daugiau asmenų, kad nepaisant, kokia žmogaus negalia būtų, tas gaminys ar paslauga turės būti prieinami ir atsižvelgiama absoliučiai į visų visuomenės grupių poreikiu“, – teigia E. Zurba.
Jo žodžiais, naudą pajustų ir daugiau asmenų, kad ir, pavyzdžiui, tėvai, kurie keliauja oro uostuose su kūdikiu vežimėlyje, nes būtent oro uostai taps labiau pritaikomi.
Į Lietuvos teisę perkeliama Prieinamumo direktyva turi įsigalioti nuo 2025-ųjų vidurio.