Turbūt ne vienam iš mūsų, sekant technologijų pasaulio naujienas, teko išgirsti terminą – metavisata. Ne paslaptis, kad technologijų bendrovės mėgsta naujus terminus ir dažnai ieško būdų nusakyti naujas nišas ir „metavisata“ – ne išimtis. Šį virtualų pasaulį greitai spėjo apaugti daugybė mitų ir klaidingų vertinimų.
Turbūt ne vienam iš mūsų, sekant technologijų pasaulio naujienas, teko išgirsti terminą – metavisata. Ne paslaptis, kad technologijų bendrovės mėgsta naujus terminus ir dažnai ieško būdų nusakyti naujas nišas ir „metavisata“ – ne išimtis. Šį virtualų pasaulį greitai spėjo apaugti daugybė mitų ir klaidingų vertinimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Metavisata – tai dar tik tolima ateitis
Paprastai kalbant, metavisata apibūdinama kaip kitas interneto raidos etapas, kuriame virtualios ar papildytos realybės įrenginiais žmonės susijungs į virtualų pasaulį, į kurį turėtų persikelti ir realaus gyvenimo patirtys – bendravimas, pramogos, žaidimai, ir, žinoma, prekyba. Manoma, kad tai turėtų būti daug socialesnis ir labiau įtraukiantis virtualus pasaulis palyginti su dabartiniu internetu
Turbūt gajausias mitas yra tas, kad metavisata – dar tik tolima mūsų laukianti ateitis. Metavisatos terminą dar 1992 metais paminėjo mokslinės fantastikos rašytojas Nealas Stephensonas, bet šiandien jau akivaizdu, kad virtuali realybė taps didele mūsų gyvenimo dalimi ir tai suteiks dar daugiau galimybių. 2009 metais sukurtas filmas „Avatar“ atrodė paremtas vien fantastikos elementais, tačiau technologijų ekspertai teigia, kad metavisata – labai netolima ateitis, kuri palies ne tik verslus, bet ir kiekvieną iš mūsų.
Nors visas gyvenimo sritis supančios metavisatos iš tiesų dar reiks palaukti, bet pirmieji bandymai „papildyti“ mūsų realybę jau vyksta, o konsultacijų bendrovė „McKinzey“ prognozuoja, kad jau 2030-aisiais daugiau nei 50 proc. gyvai vykstančių renginių gali vykti metavisatoje, ir daugiau nei 80 proc. prekybos gali būti vienaip ar kitaip nulemta vartotojų patirčių ar elgesio metavisatoje. Manoma, kad 2030-aisiais metavisatos ekonomika gali būti verta tarp 8-30 trln. JAV dolerių.
Į naująją nišą jau dabar aktyviai žvalgosi didžiosios bendrovės. Viena aktyviausių metavisatos propaguotojų „Facebook“ valdanti bendrovė „Meta“ skaičiuoja, kad jau antroje šio dešimtmečio pusėje metavisata lems didžiąją dalį jos pajamų, o investicijų bankai „JP Morgan“ bei HSBC skelbėsi aktyviai ieškantys bendrovių, galinčių išlošti iš metavisatos. „Microsoft“ neseniai paminėjo metavisatą kaip vieną priežasčių, kodėl už 69 mlrd. JAV dolerių buvo įsigyta žaidimų kūrėja „Activision Blizzard“.
Į metavisatos traukinį pastaraisiais metais nori įšokti visi – nuo „Google“, „Ralph Lauren“ iki „Walmart“, o dainininkas Travisas Scottas populiariame žaidime „Fortnite“ net surengė koncertą, pritraukusį 27 mln. unikalių klausytojų. Taigi, nors virtualios realybės pasaulis žengia tik pirmuosius savo žingsnius, panašu, kad išvysime dar daug įdomių jo pritaikymo galimybių.
Žinoma, toks populiarumas kelia ir susirūpinimą dėl asmens duomenų saugumo bei privatumo – manoma, kad šioje srityje reikės ir didelio verslo bei valdžios institucijų indėlio. Tad nenuostabu, kad dėl daugelio metavisatos aspektų jau šiandien kyla vis daugiau diskusijų.
Šiandien matome, kad technologijos jau nebeapsiriboja ties viena realybe ir kad daugelis inovatyvių verslų metavisatą pradeda matyti kaip dar vieną naują rinką, o pokyčiai kiekvieno iš mūsų gyvenime – jau ne už kalnų.
Metavisatų – daugybė
Vienas iš mitų yra tai, kad metavisatų bus daugybė. Iš esmės, tai bus dar vienas interneto etapas ir skirsis tik „patekimo“ į ją ar jos patirčių būdai, o metavisata, kaip ir internetas, bus viena.
Kuomet „Facebook“ valdanti bendrovė „Meta“ paskelbė, kad orientuosis į metavisatą ir jai skirtus produktus, bei atitinkamai pakeitė savo pavadinimą, klaidingai pradėjo vyrauti nuomonė, kad tai bus vienintelė metavisatos valdytoja. Iš tikrųjų, visos bendrovės kurs ar jau kuria savo metavisatos patirtis. Tarkime, „Facebook“ propaguojant vadinamųjų „avatarų“ ir virtualių gyvenviečių kūrimą, kitos bendrovės mini daug praktiškesnius pritaikymus – nuo architektūrinių sprendimų apžiūros iki virtualaus sporto renginių stebėjimo ar sveikatos konsultacijų.
Metavisatos aktyvistai teigia, kad metavisata kaip ir internetas turėtų būti decentralizuota, atvira ir įgytos teisės į daiktus ar intelektinę nuosavybę turėtų išlikti kaip ir realiame pasaulyje. Tad priešingai nuo vienos ar kitos bendrovės kuriamo vieno „virtualaus pasaulio“ metavisata turėtų būti decentralizuota ir nepriklausoma nuo vienos bendrovės kaip ir internetas, tik daug labiau įtraukianti, sociali ir ekonomiškai pažengusi.
Vartotojai vengs leisti pinigus virtualioje realybėje
Kritikai teigia, kad metavisatoje veikiančios bendrovės nepasieks pelno ir visas virtualus pasaulis – tik burbulas. Turbūt elektroniniai žaidimai geriausiai parodė, kad vartotojai už virtualias pramogas pasirengę išleisti nemažus pinigus, o apklausos rodo, kad net 60 proc. tūkstantmečio kartos atstovų virtualioje realybėje norėtų pirkti tikrus daiktus. Tarp vyresnės kartos – net trečdalis būtų suinteresuoti virtualioje ar papildytoje realybėje gauti konsultacijų, pavyzdžiui, sveikatos srityje.
„NordVPN“ apklausa parodė, kad net 74 proc. JAV gyventojų norėtų išbandyti metavisatą įvairiausiais būdais – pavyzdžiui, patirti dalykus, kurių negali realybėje (41 proc.), bendrauti (40 proc.), pakeisti savo aplinką (28 proc.), ar net tapti kitokia asmenybe (23 proc.).
Pamiršime tikrąjį pasaulį
Dar vienas mitas – kad virtuali realybė privers mus pamiršti tikrąjį pasaulį. Toks scenarijus tikrai vargu, ar atsitiks. Dar 1990 metais internetas atrodė kaip nerealus dalykas, kuris šiandien tapo labai įprasta, papildančia mūsų gyvenimo dalimi. Turbūt visi sutiks, kad metavisata papildys, o ne pakeis mūsų tikruosius gyvenimus. Tikrosios parduotuvės išliks, o virtuali realybė suteiks vartotojams naujų patirčių, kurių pavyzdžių netrūksta jau ir šiandien – pavyzdžiui, „Amazon“ ar „Ikea“ jau dabar siūlo galimybę papildytos realybės įrenginiais susikurti ir „pamatyti“ būsimą kambario vaizdą, renkantis internetinėje parduotuvėje esančius baldus.
Apibendrinant galima sakyti, kad tai yra naujos kartos interneto evoliucija, tokio interneto, kuriame mes nesame žiūrovai ar stebėtojai, bet į kurį panirsime ir riba tarp fizinio ir virtualaus pasaulio dar labiau susilies. Tikėtina, kad metavisatoje savo erdvę atras ir Lietuvos technologijų bendrovės (tarkim, suteikiant galimybę virtualiai pasimatuoti drabužius).
Virtuali realybė – brangus malonumas
Brangūs virtualios realybės akiniai, aukcionuose pardavinėjamas virtualus menas ir garsūs mados ženklai, savo kolekcijas pristatinėjantys virtualioje realybėje – visa tai galėjo sukurti įspūdį, kad metavisata bus brangi patirtis. Tačiau metavisata bus tikrosios realybės pratęsimas ir prekybininkai visais atžvilgiais stengsis, kad patekimas į virtualų pasaulį būtų kuo prieinamesnis – dažnais atvejais užteks paprasčiausio telefono ar planšetės parduotuvėje. Be to, pingant ir tobulėjant technologijoms, tie patys virtualios realybės įrenginiai turėtų tapti tik dar labiau prieinami ar lengvai integruojami, tarkime, į jūsų akinius.
Reikia pastebėti, kad metavisata yra nauja galimybė žmonių karjeroms. Pavyzdžiui, NFT technologija meno srityje įgalino net ir paprastus meno kūrėjus parduoti savo kūrinius tiesiogiai pirkėjams (be dažnai brangių meno galerijų tarpininkavimo), o meno vertę nustatė patys vartotojai. Tad metavisatoje reikės daugybės naujų specialistų – nuo tų, kurie kuria virtualius daiktus, meną ar paslaugas ir jas parduoda, iki tų, kurie stato virtualias bendruomenes ar miestus.
Lina Žemaitytė-Kirkman, Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė.
Elektronika.lt redakcijos pastaba: pranešime yra reklaminių nuorodų.
