Šiandieniniame pasaulyje, kai kone visas gyvenimas persikėlė į skaitmeninę erdvę, kyla vis daugiau iššūkių bandant apsaugoti savo privatumą ir asmeninius duomenis nuo piktų kėslų turinčių žmonių. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkė, teorinės informatikos ir kriptografijos profesorė Shafi Goldwasser ieško būdų, kaip sukurti tokią apsaugą, kurios nenulaužtų joks programišius.
Šiandieniniame pasaulyje, kai kone visas gyvenimas persikėlė į skaitmeninę erdvę, kyla vis daugiau iššūkių bandant apsaugoti savo privatumą ir asmeninius duomenis nuo piktų kėslų turinčių žmonių. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkė, teorinės informatikos ir kriptografijos profesorė Shafi Goldwasser ieško būdų, kaip sukurti tokią apsaugą, kurios nenulaužtų joks programišius. Profesorė įsitikinusi, kad gyvename perversmo laikais, todėl turime būti kaip niekada dėmesingi tam, ką darome su informacija, rasta internete, ir duomenimis apie save.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
S. Goldwasser apdovanota „L'Oreal“ ir UNESCO programoje „Moterims moksle“ už savo novatorišką indėlį kuriant įrankius, padedančius palaikyti skaitmeninės informacijos vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą. Tai – kritiškai svarbu šiuo metu, kai kasdien didėja susirūpinimas dėl kibernetinių atakų ir duomenų saugumo.
LRT.lt portalui mokslininkė papasakojo apie savo darbą ir problemas, su kuriomis susiduriame kasdien skaitmeninėje erdvėje.
– Koks yra pagrindinis jūsų tyrimų objektas?
– Aš esu teorinės informatikos mokslininkė. Mano pagrindinis tikslas yra sukurti tvirtus matematinius pamatus programoms, algoritmams, kovojant su saugumo spragomis. Aš esu kriptografė, o tai reiškia, kad mano darbas susijęs su saugios komunikacijos protokolais bei skaičiavimais internete.
– Kaip jūsų darbas gali pasitarnauti visuomenei?
– Mes visi šiandien naudojame internetą. Nuo elektroninių parduotuvių iki bankų – prisijungimas prie šių paslaugų turi būti saugus. Mes norime siųsti žinutes, kurių niekas daugiau negalėtų perskaityti, norime prisijungti prie savo banko paskyros, niekam nepavogus mūsų tapatybės. Kai kuriose sferose, pavyzdžiui, medicinoje yra labai naudinga dalintis duomenimis apie pacientus visame pasaulyje, tačiau jie taip pat nusipelnė konfidencialumo. Kaip panaudoti duomenis apie pacientus, tačiau nepažeisti jų privatumo? Tam reikia įrankių, kurie užtikrintų informacijos saugumą, bet tuo pačiu pagreitintų ir palengvintų duomenų perdavimą.
– Kokių privatumo problemų turime šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje?
– Žmonės laužiasi į kompiuterius, todėl svarbu užtikrinti, kad domenai yra saugūs. Taip pat yra debesų kompiuterija, kai vietoj savo kompiuterio duomenis siunti kažkur kitur. Tuomet reikia pasitikėti tuo, kam priklauso debesija, kad jis pasirūpins duomenų saugumu. Tačiau net ir tada susiduriama su problemomis, nes grėsmę gali kelti tiek vidiniai darbuotojai, tiek programišiai. Žmonės norėtų turėti galimybę naudotis debesija ir tuo pačiu metu nesuteikti visos informacijos apie save kitiems asmenims. Tokios yra saugumo problemos.
– Kokie mūsų kasdieniai įpročiai skaitmeninėje erdvėje kenkia asmeniniam privatumui?
– Nežinau, ar tai yra jūsų atsakomybė apie tai galvoti visą laiką. Tai yra tų platformų, kuriose lankotės, rūpestis. Jos turėtų sukti galvą, kaip neatiduoti jūsų duomenų.
– Šiandieninis pasaulis yra labiau skaitmeninis nei bet kada anksčiau. Ar tai gerai, ar blogai?
– Mano nuomone, turime būti dėmesingi. Negalime kategoriškai sakyti, kad tai yra gerai arba blogai. Tai suteikė mums daug galimybių, kurių anksčiau neturėjome. Galime susisiekti vieni su kitais, rasti reikalingos informacijos, galime pasitikrinti faktus, kuriuos mums sako kiti žmonės. Tuo pačiu tam tikra informacija, kurią gauname, yra neteisinga ir gali kelti sumaištį. Todėl skaitmenizacija yra per vidurį tarp gero ir blogo, o žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs, suprasti, kad ne viskas, ką jie perskaito, yra tiesa.
Jie neturėtų naudotis kompiuteriais 24/7, nors tai yra labai sunku, nes labai traukia. Tačiau yra ir kitų dalykų gyvenime, todėl manau, jog čia slypi pavojų, kai jauni žmonės pernelyg įsitraukia į virtualų gyvenimą. Manau, kad skaitmeninė erdvė suteikia daug naudos, tačiau mes esame perversmo etape – viskas keičiasi labai greitai. Praėjo tik 20 metų, o kiek daug visko pasikeitė. Ir ta virtuali erdvė yra neįtikėtinai įtrauki, tampa sunku atsitraukti ir įvertinti, kokios gali būti pasekmės. Vis dėlto, pokyčiai yra neišvengiami ir mes jau gyvename tam tikros revoliucijos laikais. Sakyčiau, kad netgi esame savotiški bandymų triušiai.
– Kaip manote, ko sulauksime ateityje? Šiandien jau kalbame apie metavisatą ir kai kuriems turbūt kelia nemenką nerimą tai, kad visuomenė visiškai persikels į virtualią realybę.
– Turint omenyje, kad man 60 metų, negaliu suvokti, kaip toks dalykas turėtų atrodyti. Sunku atsakyti į tokį klausimą, nes tikrai žinau, kad aš negyvensiu metavisatoje. Tam, kad jauni žmonės nepaskęstų skaitmenizacijoje, reikia visus žingsnius žengti lėtai. Tačiau ateities aš bet kuriuo atveju negaliu prognozuoti ir šiuo klausimu žinau ne daugiau negu jūs.
– Koks būtų jūsų svajonių atradimas?
– Kriptografijoje saugumo priemonės veikia tik tuomet, jeigu tam tikros labai sudėtingos matematinės problemos tokios ir išlieka. Pavyzdžiui, jeigu reikia išspręsti kokią nors labai sudėtingą skaičiavimo problemą. Todėl kriptografiją reikia paremti tokiais sudėtingais skaičiavimais, jog programišiai negalėtų jos nulaužti. Mano svajonė būtų įrodyti, kad neegzistuoja toks įsilaužėlis, kuris galėtų nulaužti tokią apsaugą.
– Kaip vertinate moterų padėtį moksle?
– Yra didelis disbalansas tarp vyrų ir moterų visose mokslo srityse: matematikoje, fizikoje, chemijoje, biologijoje ir t. t. Tiesa, biologijoje yra daugiau moterų, bet jei pažiūrėtume į apdovanojimus ar žmones, esančius valdžioje, tai yra vyrų dominuojamos sritys. Tačiau ne dėl svarių priežasčių. Istorijoje buvo daug moterų mokslininkių, kurios pakeitė pasaulį. Prisiminkime Marie Curie. Žinoma, tai buvo seniai, tačiau manau, kad svarbu atkreipti dėmesį į individualias mokslininkes, kurios yra sektini pavyzdžiai jaunosioms moterims, susidomėjusioms mokslu ir turinčioms tam talentą. Tai yra kelias, kuriuo galima sekti, ne tik kelių mokslininkių smalsumas. Kuo ryškiau tai nušviečiama, tuo daugiau talentingų moterų pasuks mokslo keliu.
„L‘Oreal“ ir UNESCO naudojamas devizas „Moterims reikia mokslo, o mokslui – moterų“ yra labai tikslus ir teisingas. Mokslui reikia daugiau žmonių, įvairovės. O tarp moterų slypi daug neatrastų talentų.
