Balso praradimas ar pakitimas po sunkaus peršalimo ar mėgstamo atlikėjo koncerto yra kamavęs, tikriausiai, ne vieną. Bet ar kada susimastėme, kas būtų, jeigu balsas pakistų amžiams? Siekdama pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gerklų pašalinimo operacijos, KTU ir LSMU mokslininkų komanda atliko tyrimą, kurio metu, naudodamiesi dirbtiniu intelektu, ieškojo patologijų pacientų balsuose.
Balso praradimas ar pakitimas po sunkaus peršalimo ar mėgstamo atlikėjo koncerto yra kamavęs, tikriausiai, ne vieną. Bet ar kada susimastėme, kas būtų, jeigu balsas pakistų amžiams? Siekdama pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gerklų pašalinimo operacijos, KTU ir LSMU mokslininkų komanda atliko tyrimą, kurio metu, naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI), ieškojo patologijų pacientų balsuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gerklos – tai organas būtinas tam, kad žmogus galėtų kalbėti. Jų pašalinimas – laringektomija, dažniausiai atliekama dėl išplitusio gerklų vėžio, itin pakeičia balsą, o tai stipriai sukrečia įprasta paciento gyvenimą.
Pašalinus gerklas pacientas netenka balso aparato, dėl šios priežasties pasidaro sunku kalbėti, tuo tarpu kvėpavimas vyksta pro kakle padarytą trachėjos angą, vadinamą tracheostoma.
KTU mokslininkas Rytis Maskeliūnas dalijasi tyrimų metu įgyta patirtimi, jog balso pakitimas po gerklų šalinimo operacijos priklauso nuo situacijos sunkumo. „Vieniems balsas pasikeičia nežymiai, kiti šneka lyg robotai, treti švokščia“, – pasakoja mokslininkas.
KTU tyrėjams vadovavo prof. Rytis Maskeliūnas, o LSMU – prof. Virgilijaus Ulozas.
Pagalba žmonėms po gerklų operacijos
Pasak medikų komandos, dažna priežastis operacijai – vėžys, kurį neretai sukelia rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Kaip teigia R. Maskeliūnas, idėja tirti ir nustatyti pacientų balso kokybę po gerklų šalinimo operacijos kilo medikų komandai, vadovaujamai šios srities eksperto prof. Virgilijus Ulozos.
Siekdami optimaliai palengvinti ir automatizuoti pooperacinį procesą, tyrėjai pasitelkė modernias DI technologijas, leidžiančias sąlyginai pavaduoti ekspertą gydytoją. Taip pat tai išvaduoja pacientą nuo savidiagnostikos ar klausimynų pildymo. Pasak mokslininkų, dėl šios naujovės procesas po operacijos tampa automatinis, todėl medikams tampa lengviau sekti bei registruoti ligos eigą, nustatyti diagnozes.
„Tai yra tarsi savotiška diagnostinė, atrinkimo (angl. screening) priemonė, kuri pagelbėja tikslinant, ar pacientas turi tam tikrų balso patologijų. Įprastai medikas analizuoja balsą ir pildo klausimyną, egzistuoja ir paciento savo paties būklės įsivertinimo lentelė. Papildomai naudojami ekspertiniai medikų įverčiai, balso kokybės indeksai, balso signalo energija, formantės ir kiti parametrai“, – apie tyrimą dėsto R. Maskeliūnas.
Dirbtinio intelekto algoritmas
„Keliame hipotezę, kad panaudotas DI algoritmas, potencialiai leis įvertinti įvairius balso parametrus ir priskirti tam tikrai klasei. Tai gali būti ir įrankis sekti, kaip žmogus gyja, kaip keičiasi jo balsas gerąja ar blogąja prasme“, – pabrėžia R. Maskeliūnas.
Pasak mokslininko, šis tyrimas ypatingas: „Ankstesniuose tyrimuose dar niekada nebuvo sėkmingai panaudotas dirbtinis intelektas, kaip „ekspertinis“ asistentas analizuojant balsą, o medicinos IT praktikoje buvo taikomas žemas automatizmo lygmuo. Svarbu paminėti, kad panaši technologija jau buvo panaudota Parkinsono bei kitų ligų balso diagnostikai tirti“.
Anot R. Maskeliūno, šis tyrimas atvers naujas galimybes: norint nustatyti balso indeksą, pakaks su savimi turėti išmanųjį telefoną arba bet kokį kitą įrenginį su interneto ryšiu. Įkėlus garso įrašą ar pakalbėjus – sistema parodys įvertį, kuriuo kliaujantis, bus sprendžiama tolimesnė gydymo eiga, analizuojami pokyčiai balse.
„Noriu pasidžiaugti puikiu komandiniu darbu. Su kolegomis – profesoriumi Virgilijumi Ulozu, Kipru Pribuišiu, Evaldu Padervinskiu – sėkmingai bendraujame eilę metų“, – priduria R. Maskeliūnas.
Toliau numatyta tyrimo metu gautus sprendinius praktiškai išbandyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninėje, įtraukiant sutikimą davusius pacientus. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio pradėtą tyrimą planuojama baigti kitų metų rudenį.
