Daug Lietuvos įmonių dar nespėjo visiškai atsitiesti ir išmokti visų pandemijos pamokų, o rekordinė infliacija bei prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas vadovus verčia vėl perdėlioti prioritetus, keisti strategijas. Tačiau verslo skaitmenizavimo projektus per pandemiją sėkmingai įgyvendinusios įmonės dabar dar labiau stengiasi įgalinti skaitmeninę transformaciją – aktyviai ieško naujų būdų ir priemonių, kurios padėtų efektyvinti savo veiklą arba tiesiog sutaupyti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ekonomikos sulėtėjimas buvo žadamas dar pandemijos metu, tačiau jo taip stipriai nepajutome – į rinką buvo įleista daug lėšų, be to, ribojimai ir nauja realybė verslus paskatino tapti lankstesniais. Nepaisant to, naują nežinomybę ir nerimą paskleidė Rusijos karas prieš Ukrainą, sukėlęs didžiulę humanitarinę krizę Europoje.
Lietuvos ekonomikai nespėjus visiškai atsitiesti po Covid-19, visi pajutome augančias energijos kainas, kylančią infliaciją, o rizikų balansas tapo neigiamas. Dabar jau akivaizdu, kad ekonomika pradės lėtėti ir, tikėtina, atskiriems sektoriams tai turės skirtingą poveikį.
Svarbu atsižvelgti, kad tiek 2008-aisiais, tiek prasidėjus pandemijai, komentarų bei prognozių buvo pačių įvairiausių. Realybė tokia, jog sunku įvertinti, kaip bus iš tiesų – ar laukia gilus sunkmetis, ar trumpalaikė recesija, ar tik lengva ekonomikos korekcija. Ir nors neaišku, kaip stipriai mus visus tai palies, ruoštis vis tiek reikia.
Kaip su mažiau padaryti daugiau
Prognozės šiandien nėra tokios pesimistiškos, kaip jos buvo prieš 12–14 metų. Viena iš to priežasčių – žmonės turi daugiau santaupų, o nedarbingumo lygis yra ypač žemas.
Antra vertus, rinkoje trūksta talentų. Europos investicijų banko 2020 m. duomenimis, trims iš keturių Lietuvos bendrovių kyla sunkumų rasti patyrusių darbuotojų, o „Global Talent Competitiveness Index“ mūsų šalį reitinguoja vos 117-oje vietoje (iš 132) pagal tai, kaip rinkoje lengva rasti reikiamų talentų.
Kai specialistų trūksta, jų atlyginimai auga vis sparčiau, o tai stabdo komandų plėtrą. Įmones ir institucijas ši situacija verčia iš naujo pažvelgti į ilgalaikes savo strategijas ir imtis pokyčių, kurie dažnai krypsta į skaitmenizaciją, atveriančią naujų galimybių – taupyti darbuotojų samdymo kaštus, optimizuoti veiklą, transformuoti verslą ar net jį plėsti.
Atsižvelgiant į didėjančias rizikas, natūralu, kad verslo vystymo ir plėtros strategijose daugėja lankstumo bei dėmesio veiklos optimizavimo galimybėms. Šiandien organizacijos dažnai susiduria su klausimu, kaip su ta pačia komanda padaryti daugiau, pavyzdžiui, parduoti daugiau neplečiant pardavimų komandos. Mat iš vienos pusės komandos plėtrą stabdo talentų trūkumas darbo rinkoje, iš kitos – vis stiprėja noras taupyti, o žmonių samdymas didina kaštus. Skaitmenizacija padeda išspręsti šį klausimą. Todėl tokių atvejų, kai klientai įgalinami naudotis savitarna ir savarankiškai naudotis paslaugomis be skambučio į klientų aptarnavimo centrą, tik daugės. O m odernūs verslo valdymo sprendimai, kaip vidinės valdymo sistemos, gamybos, logistikos, prekybos ar klientų aptarnavimo optimizavimas, tampa kaip niekada aktualūs.
Net ir gana inertiškiems verslams atsirado poreikis išsigryninti, kas veikia geriausiai ir kurios veiklos kryptys yra saugiausios. Įmonės siekia didinti šių veiklų efektyvumą, pradedant nuo esamų klientų lojalumo stiprinimo, skaitmeninių pardavimo kanalų efektyvinimo ar dinaminės kainodaros taikymo. Per pandemiją e. prekyba Lietuvoje šovė į viršų: Statistikos departamento duomenimis, užsakomieji pardavimai paštu arba internetu padidėjo nuo 535 mln. Eur 2019-aisiais iki 1,1 mlrd. Eur 2021 metais. Tai rodo, kokia aktuali tapo klientų patirtis – skaitmeninėje erdvėje užmezgami santykiai su naujais klientais ir palaikomi su esamais.
Ne veltui tarptautinė profesinių paslaugų bendrovė „Accenture“ prieš kelis mėnesius paskelbtoje ataskaitoje apie karo Ukrainoje poveikį pasauliui pastebi, kad siekdami padidinti organizacijų atsparumą, dauguma lyderių aukščiausią prioritetą suteikia organizacijos gebėjimui prisitaikyti. Konstatuojama, jog daugeliui įmonių tapo labai svarbu skaitmenizuoti savo veiklos funkcijas itin sparčiai ir iškart lygiagrečiai, o ne nuosekliai ir paeiliui.
Dirbti turi ne tik žmonės, bet ir duomenys
Skaitmeninės transformacijos kontekste svarbus vaidmuo tenka duomenims. Iš duomenų analizės gautų įžvalgų kokybė gali apibrėžti visos strategijos vertę ir padėti efektyviai įdarbinti kompleksą šiuolaikinių įrankių, tokių kaip robotai, dirbtinis intelektas ar mašininis mokymasis.
Duomenų kiekis auga milžiniškais tempais: IBM skaičiuoja, kad 2020-aisiais buvo sukurta 40 trilijonų gigabaitų, arba 40 zetabaitų, duomenų. Išdalinus juos visiems planetos gyventojams, išeitų, kad kiekvienas mūsų kas sekundę sukūrėme po 1,7 MB. Tuo tarpu „Statista“ prognozuoja, kad 2025 metais duomenų – sukurtų, užfiksuotų, nukopijuotų – kiekis pasaulyje pasieks 180 zetabaitų.
Didėja ne tik duomenų kiekis, bet ir jų vertė, nes polinkį išlaidauti bei eksperimentuoti vis labiau nusveria pastangos taupyti, iškart priimant pasvertus sprendimus. Pažangūs planavimo, prognozavimo ir kontrolės metodai padeda greitai suprasti, kas laukia už artimiausių posūkių. Tuo tarpu ankstesnės investicijos į patikimą, apsaugotą ir lanksčią infrastruktūrą bei sistemas, leisiančias efektyviau nuspėti galimas rizikas bei jas suvaldyti, duos dar didesnių dividendų.
Pokyčių pradžia – nuo atpažintų iššūkių ir taiklių klausimų
Nors skirtingi verslai patiria skirtingo lygmens įtakas, šiuo metu pagrindinis rizikų sąrašas įtraukia tokius veiksnius, kaip geopolitinė situacija, trūkinėjančios tiekimo grandinės, energetinių išteklių kainų šuoliai, sankcijų nulemti apribojimai, dėl įtampos mažėjantis darbuotojų produktyvumas, auganti infliacija, darbo jėgos sąnaudų augimas, brangstantis skolinimasis, mažėjančių vartojimo rodiklių perspektyva, stiprėjanti konkurencinė kova dėl mokiausių klientų. Jeigu šiame sąraše atpažįstate savo verslo rūpesčius, vadinasi, esate toje pačioje valtyje ir turite pasirinkti – taikyti įprastus veiklos metodus ar įgalinti skaitmeninius sprendimus.
Savo ruožtu, esu įsitikinęs, kad skaitmenizacija yra šių dienų verslo našumo ir efektyvumo revoliucija. Nepaisant to, permainos neįvyksta per naktį, nors įmonių vadovų lūkesčiai dažnai susiję su greitais ir įspūdingais rezultatais. Skaitmenizacija yra ilgas, nuoseklus procesas, kurio įgyvendinimui reikia pasirengti. Pasirengimas prasideda nuo verslo poreikių analizės ir detalaus įgyvendinimo plano kūrimo. Po to tenka atsakyti į klausimą, ar vidinės kompetencijos atitinka poreikius. Jeigu kompetencijų trūksta, kur jų rasti? Kaip išlaikyti, motyvuoti ir efektyviai įgalinti aukšto lygio specialistus? Ar visi įmonės darbuotojai yra pasiruošę palaikyti pokyčius?
Kaip matote, šie klausimai – ne apie technologijas, o apie žmones. Vis dėlto įmonės labai dažnai atsakymų į šiuos klausimus neturi. O tai neišvengiamai trukdo judėti toliau – perprasti esminius skaitmenizacijos proceso etapus bei elementus ir pradėti sklandžią, savalaikę ir sėkmingą transformaciją.
Laukti šiuo metu ne tik neprotinga, bet net rizikinga. Jei tebetrypčiojate prie skaitmenizacijos starto linijos, o pandemija jums nebuvo pakankamai aiškus ženklas, metas suprasti: jei jūs nepasinaudosite šiomis galimybėmis, tai padarys konkurentai.
Komentaro autorius Andžej Šuškevič , „Baltic Amadeus“ generalinis direktorius