Savavaldžių automobilių aušra, procesų automatizacija, įvairių paslaugų skaitmeninimas jau šiandien reikalauja begalinio duomenų kiekio. Šį reiškinį sustiprino COVID-19 pandemija, kuri dar labiau paspartino pasaulio persikėlimą į virtualią erdvę. Ryškiausi pokyčiai matomi pramonėje.
Savavaldžių automobilių aušra, procesų automatizacija, įvairių paslaugų skaitmeninimas jau šiandien reikalauja begalinio duomenų kiekio. Šį reiškinį sustiprino COVID-19 pandemija, kuri dar labiau paspartino pasaulio persikėlimą į virtualią erdvę. Ryškiausi pokyčiai matomi pramonėje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiandien duomenų centrai yra neatsiejama skaitmeninės visuomenės ir pramonės dalis, tačiau jų egzistavimas brangiai kainuoja. Pramonei nuolat augant, suvartojama vis daugiau energijos bei išskiriama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl reikalingi nauji, taupyti energiją padedantys sprendimai. Jeigu norime patenkinti vis didėjantį duomenų poreikį, turime pereiti prie ekologiškesnių duomenų centrų ir tai padaryti turime jau dabar, nedelsiant. „Huawei“ ekspertai pasakoja apie naujausias duomenų saugojimo tendencijas.
Ryškėjanti tendencija – tvarūs duomenų saugojimo sprendimai
„Huawei“ ekspertai aiškina, kad, didėjant duomenų perdavimo poreikiui, auga ir debesijos technologijų pajėgumų bei modernesnės dirbtinio intelekto infrastruktūros poreikis. Į mus vis dažniau kreipiasi dėl paslaugų, susijusių su taikomosiomis programomis (Software as a Service) teikimo. Tai patogu, greita ir gana pigu. Šiuo atveju taikomosios programos duomenys saugomi taikomosios programos kūrėjo pasirinktoje infrastruktūroje, dažniausiai viešuose debesyse, pvz., „Google Cloud“, „Amazon AWS“ arba „Microsoft Azure“. Šie dideli debesys yra saugomi duomenų centruose, kurie yra JAV. Jau 2019 m. daugiau nei 92 % duomenų iš Europos buvo saugomi už jos ribų, daugiausia pietinėse JAV valstijose.
Dėl didelio išskiriamo anglies dvideginio ir sunaudojamos energijos kiekio kai kuriose pasaulio šalyse naujiems duomenų centrams taiko griežtas taisykles. Ekspertai aiškina, kad nuo 2014 metų didžiųjų pasaulio duomenų centrų energijos naudojimo efektyvumo koeficientas, kuris turėtų būti 1 arba mažesnis, pastoviai augo ir dabar yra apie 1,6. Tai reiškia, kad šie duomenų centrai sunaudoja daugiau energijos ir yra jų išlaikymas kainuoja daugiau, nei reikėtų. Iki 2030 m. turėtų nelikti anglies dvideginį išskiriančių duomenų centrų pasaulyje. Neišvengiamai iškils poreikis kurti duomenų centrus naudojančius atsinaujinančius gamtos išteklius. Taigi, iššūkis – kaip tai pasiekti?
Siekiant tvarumo, svarbiausia reikia atsižvelgti į energijos suvartojimo ir aušinimo rodiklius. Duomenų centrai operacijoms arba saugojimo funkcijoms atlikti nuolat naudoja elektros energiją ir šalutinis įrangos veikimo produktas yra šiluma. Todėl visų pirma reikia užtikrinti, kad būtų naudojama atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra bei mažinti jos suvartojimo lygį. Baltijos šalyse vis dažniau duomenų centrų paslaugų teikėjai vis dažniau renkasi atsinaujinančią elektros energiją, o saulės energija vis dažniau pripažįstama geriausia. Antra, kompiuterijos įranga įkaista kaip ir bet kuris kompiuteris, todėl ją reikia nuolat vėsinti. Žiemą aušinimo problema išsisprendžia natūraliai, tačiau vasarą vėsinimas yra gyvybiškai svarbus. Vėsinimui sunaudojama daug energijos, todėl teikėjai, įskaitant „Google“ ir „Amazon“, ieško alternatyvių vėsinimo būdų, pvz., stato duomenų centrą po vandeniu. Čia, Lietuvoje, užtektų ir ne tokių radikalių sprendimų, pvz., pagaminta šiluma šildyti pastatus arba statant duomenų centrą kruopščiai planuoti erdvę, kad oro, kurį reikia vėsinti, kiekis būtų sumažintas.
Turi būti sistemingai siekiama permainų
Naujausios duomenų saugojimo srities tendencijos – tvarumas ir energijos naudojimo efektyvumas. Tam užtikrinti reikalingi reikšmingi pokyčiai. Tai būtų ženklus švarios energijos suvartojimas, išskiriamo anglies dioksido kiekį mažinančių technologijų kūrimas, pavyzdžiui, energijos kaupimo technologijų, taip pat viso gaminio gyvavimo ciklo valdymas. Anot „Huawei“ ekspertų, automatizavus rankomis atliekamus procesus, sukuriama saugesnė darbo aplinka ir padidėja procesų greitis. Kitos plėtros kryptys apima energetikos optimizavimą, žaliosios energijos gavybos planavimą, energijos kaupimą ir galios rezervo kaupimą. Be to, svarbu didinti saugumą ir patikimumą, pavyzdžiui, naudojant dirbtinio intelekto sprendimus.
„Atsižvelgiant į spartų skaitmeninimą ir jo poveikį mūsų gyvenimui, mažas išskiriamo anglies dvideginio kiekis yra ne tik šios srities tolimesnės plėtros sąlyga, bet ir esminė aplinkos apsaugos ateityje sąlyga. Išmanieji ir aplinkai žalos nedarantys duomenų centrai yra tik vienas iš sprendimų, kaip duomenų saugojimą padaryti tvaresnį. Reikia galvoti apie aplinkai nekenksmingą sprendimą“, – sakė Danas Masiliūnas, „Huawei“ atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas.
Daugumos IT srities rodiklių pritaikymas reikštų fundamentalų mąstymo pokytį. Jau dabar kompiuterijos srityje sunaudojama 5–9 % pasaulio elektros energijos ir susidaro 2 % CO2 – tiek pat, kiek aviacijos srityje. Esminis skirtumas tarp aviacijos srities ir IT yra tai, kaip sritis reglamentuojama. Siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, reikia parengti ir stebėti visą technologijų kūrimo ir naudojimo ciklą, t. y. skatinti perėjimą nuo senų technologijų prie naujų, kurios skirtos ilgalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, nuo duomenų centrų tvarumo programos įgyvendinimo iki senos įrangos perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo. Šiame procese svarbiausia išvengti klaidingo įsitikinimo, kad skaitmeninimas savaime tvarus. Skaitmeniniu būdu pateikiamas didžiulis kiekis informacijos, eikvojama elektros energija, atliekamas nuolatinis aušinimas ir įdiegiama vis daugiau įrangos, kurios ankstesnės versijos dažnai nėra tinkamai utilizuojamos.
