Kuo toliau gręžiamės į praeitį, tuo didesni skirtumai atrodo tarp to meto ir dabar. Tačiau ateitį esame linkę įsivaizduoti ne tokią nutolusią nuo šiandienos realybės. Daugiausia dėl to, kad ji prasideda šiandien, ir turime racionaliai išanalizuoti savo esminius poreikius, kad sukurtume geresnę aplinką. 
Kuo toliau gręžiamės į praeitį, tuo didesni skirtumai atrodo tarp to meto ir dabar. Tačiau ateitį esame linkę įsivaizduoti ne tokią nutolusią nuo šiandienos realybės. Daugiausia dėl to, kad ji prasideda šiandien, ir turime racionaliai išanalizuoti savo esminius poreikius, kad sukurtume geresnę aplinką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Decentralizacija ir Web3
Ikoninis Sandro Botticelli paveikslas „Primavera“ iliustruoja sceną, kurios niekada nebuvo klasikinėje mitologijoje. Išplėtota mitologinė alegorija apie klestintį pasaulio vaisingumą leidžia mums patiems susikurti precedentą. Nepaisant estetinės vertės, kūrinys turi didžiulę istorinę vertę Vakarų civilizacijai. Nuo 1919 metų jis eksponuojamas „Uffizi“ galerijoje ir yra prieinamas plačiąjai visuomenei, o ne laikomas Florencijos valdovų rūmuose, kuriems buvo nutapytas. Skaitmeninės ekonomikos taip pat pamažu pereina į vartotojams priklausančias ekonomikas kartu su Web3 technologija. Šis terminas apima futuristines decentralizacijos idėjas: bendruomenės kurtą, savarankiškai užsidirbantį interneto turinį be reklamos. Blokų grandinės technologijos (angl. blockchain) projektų pagausėjimas rodo artėjimą prie mistiško, patį save išlaikančio pasaulio.
Skurstanti ar klestinti – skaitmeninė visuomenė pamažu eina iš prenumeravimo į nuosavybės erą. Trumpai tariant, turinio kūrėjai ir vartotojai internete nori mainytis tiesiogiai, be trečiųjų šalių: transliavimo platformų ar distributorių. Jie nori atsidurti internete, kuriuo būti jis ir buvo sukurtas. Sudėtingi internetinių meno kūrinių nuosavybės ir statuso klausimai yra įstrigę tradicinėse amatų praktikose ir mecenavimo tradicijose, tačiau remiantis 2022 metų Messari kriptovaliutų ataskaita, gerbėjų žetonai, nesvarbu mainomi ar nemainomi, gali padėti kripto ekonomikai priartėti prie kasdieniškesnio vartojimo, jei vis daugiau žmonių taps nuosavybės teisių bendrasavininkais. PFPs (liet. profilio nuotraukų) žetonams išpildžius iliustratorių lūkesčius, gerbėjų žetonai sukurs naują ekonominę nišą visam pramoginiam turiniui ir net sunkiai kolekcionuojamoms fizinio pasaulio meno formoms kaip šokis, žemės menas ar hepeningai. Po truputį artėjame prie privačios-visuomeninės tiek skaitmeninės, tiek fizinės nuosavybės eros.
Pasaulio tokenizavimas
Akivaizdu, kad skaitmeninės technologijos daro įtaką mūsų navigavimui analoginiame pasaulyje ir kuria naujas, už pačią fizinę realybę kūniškesnes formas. Skaitmeniniai tokenai iš esmės galėtų tapti fiziškesne, formas keičiančio meno kolekcionavimo rūšimi. Tačiau neapgalvotai kuriami blockchain protokolai gali paveikti fizinio pasaulio galios algoritmus. Nors Botticeli „Primavera“, kaip ir daugelis kitų istorinių meno kūrinių, yra fiziškai pasiekiami globalaus pasaulio meno žiūrovams, jų nuosavybės teisės priklauso valstybėms. Nereikia net plėstis, užtenka tik prisiminti neatsakingo, nediferencijuoto privatizavimo pasekmes. Groteskiška tokenizuoti pasaulį, kad nustatytumėm jo piniginę vertę ir galėtumėm jį išparduoti dar kartą, tačiau bandymas apsaugoti kritinę koreliaciją tarp sentimentalios ir finansinės meno verčių ir kolektyviai jas pasidalinti galėtų priartinti pasaulį prie decentralizuoto klestėjimo. Taip blockchain technologija neakseleruotų socialinės galios disproporcijų, o kurtų naujas nišas, šiuo atveju – meno kolekcionavime.
Racionalu norėti ateityje klestinčios visuomenės, net jei esame linkę ją įsivaizduoti nenutolusią nuo šiandienos veikimo principų, tačiau be tikros decentralizacijos nebus ir klestėjimo.
Straipsnio autorė Ieva Gražytė – blokų grandinės technologijos tyrimų laboratorijos „SUPER HOW?“ ir projekto „superhow.ART“ meno technologijų tyrėja, naujųjų medijų meno kuratorė.
