NFT arba nepakeičiamieji žetonai. Jie išpopuliarėjo ir skambiai startavo visai neseniai. Daug kalbėta, jog bus išspręsta įsisenėjusi skaitmeninio meno problema, kad pagaliau kūrėjams pavyks gauti sąžiningą atlygį už savo darbus, kad tai padės pažaboti piratavimo mastus. Vis dėlto naujieji sertifikatai pateisino ne visas viltis, jie nemažai klausimų kelia ir teisininkams. 
NFT arba nepakeičiamieji žetonai. Jie išpopuliarėjo ir skambiai startavo visai neseniai. Daug kalbėta, jog bus išspręsta įsisenėjusi skaitmeninio meno problema, kad pagaliau kūrėjams pavyks gauti sąžiningą atlygį už savo darbus, kad tai padės pažaboti piratavimo mastus. Vis dėlto naujieji sertifikatai pateisino ne visas viltis, jie nemažai klausimų kelia ir teisininkams. Apie tai laidoje „Radijo byla“ žurnalistas Artūras Matusas kalbėjo su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu Mindaugu Civilka.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
– Kas yra NFT?
– NTF – unikalus skaitmeninis pažymėjimas, patvirtinantis tam tikrą teisę į skaitmeninį kūrinį, pavyzdžiui, paveikslą, vaizdo ar garso įrašą.
– Kokia jų paskirtis, kur jie naudojami?
– Pagrindinė šių žetonų problema, kad jie skirti dalyvauti tik virtualiame pasaulyje, todėl juos lyginant su fiziniu pasauliu kyla labai daug painiavos. Žmogus viską paprasčiau supranta per palyginimus, todėl aš pabandysiu paaiškinti, kuo jie panašūs į fizinio pasaulio daiktus. Kaip ir minėjau, šie žetonai yra skaitmeninis pažymėjimas, kuris įrašomas blokų grandinėje ir jis skirtas patikimai patvirtinti nuosavybės teises į skaitmeninio turinio judėjimą iš rankų į rankas.
Žetonų vizija buvo šviesi, tačiau iš karto buvo susidurta su problemomis. Internete tarpsta neteisėtas turinys. Ar gali NFT veikti tokioje aplinkoje? Abejotina. Tu įsigyji autentiškumo įrodymą į, pavyzdžiui, Mona Lizos skaitmeninę reprodukciją, už ją sumoki daug, nes vidutinis NFT kainuoja apie 3000 dolerių, tačiau kiti asmenys tiesiog naudos identišką skaitmeninę kopiją nemokamai ir nelegaliai, pažeisdami Jūsų, kaip NFT turėtojo, ir tuo pačiu NFT kūrėjo teises. Deja, NFT turėtojo teisių apsauga nuo tokio nelegalaus kopijavimo ir kitokio naudojimo yra labai ribota. Šitame kontekste NFT dar nepateisino savo funkcijos, bet, kaip ir minėjau, jų tikslas yra labai orus – užtikrinti tik teisėtą skaitmeninių produktų apyvartą taip, kad kūrėjai ir autoriai gautų sąžiningą atlygį.
NFT yra panašus į mums jau įprastas tradicinio pasaulio kategorijas, pavyzdžiui, į vertybinius popierius. NFT yra atskira skaitmeninio turto kategorija, pagrįsta kitu turtu. Panašiai, vertybinis popierius mums suteikia teisę į pelno dalį, suteikia teisę parduoti tą vertybinį popierių ir gauti pelno, suteikia teisę dalyvauti akcininkų susirinkime. Bet jau pats tas popierius turi vertę, kuri yra pagrįsta kito turto – bendrovė, verslo verte. Panašiai yra ir su NFT, jis pats turi vertę, atskirai nuo tos reprodukcijos, to kūrinio, su kuriuo yra susieta.
– Ar NFT panašūs į kripto valiutas?
– Pati jų etimologija panaši – NFT galima sukurti panaudojant kriptovaliutą. Kad būtų aiškiau, kriptovaliutą pavadinkime auksu, kurį kasame, o NFT yra kaip juvelyrinis dirbinys, kalamas iš to iškasto aukso. NFT nebūtų įmanomas be kriptovaliutos, tačiau tai nėra tapatūs dalykai (kriptovaliuta – rūšiniais požymiais apibrėžtas daiktas, o NFT – unikalus objektas).
– Ką iš tikrųjų perka NFT vartotojai?
– Tai yra milijono vertės klausimas. Esu skaitęs apie tai, kad žmonės įsigyja NFT už milijonus, bet paskui susiduria su sunkumais norėdami juos parduoti. Garsiai nuskambėjo istorija apie investuotoją, kuris 2021 metų kovą pirmąjį „Twitter“ įkūrėjo Jackas Dorsey įrašą šiame socialiniame tinkle nusipirko už beveik 2,9 milijono dolerių. Tačiau visai neseniai buvo aukcione pasiūlyta parduoti šį NFT ir aukščiausia pasiūlyta kaina tebuvo apie 6800 dolerių.
Tai rodo, kad pradžioje būta daug susižavėjimo NFT, kuris ilgainiui kažkiek atslūgo. Viena iš to priežasčių yra būtent teisinė. Kai pasigilini, tai įsigijęs NFT žmogus dažniausiai įgyja gana ribotas teises. Jis įgyja teisę perparduoti tą daiktą, įgyja teisę parodyti ir pasipuikuoti, kad jį turiu. Suteikiamų teisių apimtį nustato pats NFT kūrėjas, ir jos dažniausiai būna ribotos, kadangi vertingiausias teises pasilieka pats kūrėjas (kaip ir teisę gauti mokestį už kiekvieną tolesnį NFT pardavimą). NFT turėtojas paprastai neįgyja teisės įgyto kūrinio kopijuoti, negali net atspausdinti, negali nuomoti, tai panašu, kaip įsigyti sklypą Mėnulyje, kuriuo tu realiai negali naudotis ir kurio negali valdyti. Kitas dalykas, jei kas nors kitas tas teises pažeidžia, NFT kol kas nesukurtas mechanizmas, užtikrinantis efektyvią pažeistų teisių gyną. Deja, daug kas gali turėti nelegalių paveikslo kopijų ir jas naudoti asmeniniais ir kitais tikslais, nelegaliai. Egzistuoja ir atvirkštinė problema. Įsigijęs NFT negali būti tikras, kad NFT kūrėjas tikrai turėjo teisę jį sukurti ir ar NFT pagrįstas teisėtu turtu (pvz., ar turėjo autorines teises į nuotrauką ir pan.). Taigi, kol nesusiformuos tik teisėto turinio internete kultūra, tol NFT panaudojimas bus ribotas.
Manoma, kad ateityje virtualioje erdvėje – metavisatoje – nebeliks neteisėto turinio, nebus neteisėtos civilinės apyvartos, tada tokioje sistemoj NFT pilnai veiks.
– Kada įvyks tas lūžis?
– Viskas juda ta linkme, bet gali užtrukti dešimtmečius. Vis daugiau gyvenimo persikelia į virtualią erdvę. Kol kas daugiausia virtualus gyvenimas vyksta žaidimuose, žmogus ten daugiau žaidžia nei gyvena, tačiau virtuali erdvė vis daugiau pritaikoma verslui, pavyzdžiui, jau yra virtualūs susitikimų kambariai, vyksta konferencijos, bendro darbo erdvės. Tokioje metavisatoje NFT bus vienintelis civilinės apyvartos garantas, toks koks Registrų centras yra fiziniame pasaulyje. Neparduosi sklypo be notaro, be Registrų centro įrašo, taip bus ir su NFT.
– Kokios NFT perspektyvos, ar problemos nesužlugdys šio produkto?
– Manau, kad NFT kaip ir blokų grandinės architektūros idėja nežlugs, kadangi tai yra genialus produktas ir idėja. Problema yra rinka, interneto prigimtis, bet tikiu, kad NFT perspektyvos yra šviesios. Visų pirma, turės atsirasti daugiau teisinio aiškumo ir teisinio gynimo priemonių, nes žmogus išleidžia pinigus, bet paaiškėja, kad jis lieka apgautas, nes įgijo mažiau teisių nei tikėjosi, arba įgijo teises, susietas su neteisėtu turiniu (turtu), kitaip sakant pats NFT kokybiškas, tačiau nepagrįstas jokiu turtu. Vartotojų teisės ir jų apsauga pirmiausiai turės būti sureguliuota. Tikroji NFT nauda ir būtinybė išaiškės, kai įsigalės metavisata.
