Slapukai jau daugiau nei dešimtmetį renka ir indeksuoja interneto ekonomikai itin vertingą informaciją, įskaitant vartotojų duomenis. Tačiau šiems reikalaujant daugiau privatumo, trečiųjų šalių slapukai tampa praeities dalyku. Yra kitų būdų stebėti vartotojus ir rinkti duomenis. Bet dalis naujų technologijų dar yra nereguliuojamos ir sunkiai suprantamos.
Slapukai (angl. Cookies) jau daugiau nei dešimtmetį renka ir indeksuoja interneto ekonomikai itin vertingą informaciją, įskaitant vartotojų duomenis. Tačiau šiems reikalaujant daugiau privatumo, trečiųjų šalių slapukai tampa praeities dalyku. Yra kitų būdų stebėti vartotojus ir rinkti duomenis. Bet dalis naujų technologijų dar yra nereguliuojamos ir sunkiai suprantamos. O tai neramina duomenų prievaizdus ir teisininkus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Slapukai, pagal jų kilmę yra skirstomi į dvi rūšis: pirmosios šalies arba nuosavi slapukai yra tie, kuriuos svetainėje patalpina jos valdytojas. Jei vartotojas juos priima į savo įrenginį, jie renka duomenis tik apie tai, ką ir kaip jis daro konkrečioje svetainėje, įsimena slaptažodžius ir nustatymus, tokius kaip kalba.
Nuosavi ir svetimi slapukai
Trečiųjų šalių slapukai – tai kitų įmonių stebėjimo įrankiai, renkantys duomenis apie vartotojus visose svetainėse, kuriose yra įdiegti. Trečiųjų šalių slapukai, ypač rinkodaros ir reklamos, galima sakyti, „sekioja“ vartotojus internete ir sudarinėja jų profilius. Pasitelkdami šiuos slapukus rinkodaros specialistai ir automatizuotos reklamos platformos sužino, kuo vartotojai domisi, ir kokią reklamą jiems pateikti.
„Reklamos varikliai vartotojams priskiria unikalius numerius, o dirbtinis intelektas pagal naršymo istoriją siekia nuspėti kiekvieno vartotojos (numerio) pomėgius, amžių, lytį, seksualinę orientaciją, šeimyninę padėtį, religines ir politines pažiūras bei daugelį kitų bruožų. Žodžiu, sudaromas kiekvieno vartotojo portretas. Tuo gali pasinaudoti ir politikai, ypač prieš rinkimus brukdami mums tokią informaciją, kuri gali mus paveikti. To pavyzdys yra „Cambridge Analytica“ skandalas“, – pasakoja advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Renata Vasiliauskienė.
Būtent šių slapukų nori atsikratyti IT milžinai. Jau pernai „Apple“ nusprendė apriboti trečiųjų šalių slapukų renkamą duomenų kiekį. O rinkoje lyderiaujanti „Google Chrome“ naršyklė nuo kitų metų apskritai jų nebepriims. Paskui milžinus jau seka ir kiti.
Teks ieškoti kitų būdų
Trečiųjų šalių slapukų duomenys ir jau sudaryti bei nuolat pildomi vartotojų profiliai labai naudingi e. komercijos ir kitiems skaitmeninės ekonomikos verslams, pavyzdžiui, rinkodaros technologijų bendrovėms, nes leidžia gerai pažinti vartotojus ir teikti būtent jų profiliui pritaikytą reklamą. Panaikinus trečiųjų šalių slapukus gali nukentėti leidėjai ir kitos įmonės, gaunančios pajamų iš portaluose parduodamo reklaminio ploto.
Vadinasi, verslui netrukus teks ieškoti kitų būdų stebėti vartotojus. Daugelis ekspertų sutaria, kad ateityje – neskaitant intensyvesnio tiesioginio bendravimo su vartotojais ir atlygio už duomenis siūlymo, bene pagrindiniu duomenų rinkimo būdu taps nuosavi slapukai. Taip pat kitos technologijos, pvz., skriptai, kurie nėra įrašomi į vartotojo įrenginį ir aktyvuojasi pačioje svetainėje, kai vartotojas joje apsilanko arba atlieka konkretų veiksmą. Pavyzdžiui, įsideda prekes į krepšelį.
Tiesa, tai labai apsunkins naudotojų segmentavimą, naujų ir grįžtančių vartotojų veiksmų matavimą bei profilių sudarymą.
„Be trečiųjų šalių slapukų e. komercijos verslai negalės sužinoti iš kur atėjo vartotojas, kas jis toks, kuo domėjosi iki ateidamas į parduotuvę ir t. t. Įmonės negaus tokių gilių įžvalgų, kokias sugeba generuoti centralizuotai vartotojų duomenis valdančios „Google" ir „Facebook“ platformos. Tačiau tai sustiprins vartotojų privatumą internete ir pristabdys daugelį vartotojų piktinančią prekybos duomenimis praktiką“, – sako COBALT duomenų ir privatumo specialistė.
Slapukų alternatyvos
Be to, laipsniškas trečiųjų šalių slapukų atsisakymas suteikia puikią galimybę prekių ženklams diegti naujoves ir permąstyti, kaip jie bendrauja su savo auditorija.
„Ką gali žinoti, galbūt tai bus impulsas kuriai nors Lietuvos įmonei sukurti „Google Analytics“ atitikmenį, veikiantį su nuosavais įmonių duomenimis“, – šypteli pašnekovė.
Kitas sprendimas, galintis iš dalies pakeisti trečiųjų šalių slapukus, yra kontekstinė reklama.
Jos esmė yra - strategiškai pirkti reklamų plotą ten, kur jos tiesiogiai siejasi su turiniu. Pavyzdžiui, jei šalia straipsnio (arba jame), kuriame kalbama apie IT švietimą ir perkvalifikavimą bus patalpintas programavimo mokymų bendrovės skelbimas, tai bus kontekstinė reklama.
R. Vasiliauskienė pasakoja, kad vartotojų stebėjimui naudojamos ir su slapukais nesusijusios sudėtingos technologijos. Viena jų yra vadinamieji sekimo pikseliai ir žymos – kiekvieną kartą vartotojui priėjus prie konkretaus tinklalapio ar jo elemento, užkraunamas 1 pikselio dydžio paveikslėlis. Taip serveris sužino, kad konkretus vartotojas su konkrečiu IP adresu buvo atėjęs. Kitaip sakant, pavyzdžiui, jei internete skaitote „Newsweek“ ar „Financial Times“, „Facebook“ apie tai veikiausiai gali sužinoti ir be slapukų.
Gana populiarūs ir vadinamieji švyturėliai, generuojantys žmogui negirdimą ultragarso pyptelėjimą. Užsukus į tam tikrą svetainę, kompiuteris sugeneruoja ultragarso pyptelėjimą, kurio negirdi žmonės, bet girdi kiti šalia esantys įrenginiai, pvz. išmanieji telefonai. Taip užfiksuojama, kad vartotojas atėjo arba atliko tam tikrą veiksmą.
„Ne visos šios sudėtingos technologijos yra taip gerai suprantamos ir reguliuojamos, kaip slapukai. Be to, net pažengę vartotojai kai kurių šių technologijų patys negali identifikuoti. Tai neramina. Juoba, kad tiek pikseliai, tiek vadinamieji ultragarso švyturiai veikia serveriuose ir nėra įrašomi į vartotojų įrenginius. Tad slapukų reguliavimas jų neapima“, – sako COBALT specialistė.
Daugiau sužinoti apie teisingus ir neteisingus slapukų naudojimo būdus galite šiame vaizdo įraše.
