Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores.
Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.
„Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, Lietuvos Dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, profesorius dr. Paulius Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.
„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys, o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas
Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos padedant dirbtiniam intelektui, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.
„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako „Telia“ teisės ekspertas dr. P. Pakutinskas.
Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais
Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t. y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.
„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.
ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas
Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.
Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.
„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.
