Kai internetas pilnas kursų mokytis savarankiškai, veikia daugybė IT akademijų įmonėse, mokymo centruose, ar tikrai norint tapti IT specialistu, reikia mokytis ir baigti aukštojo mokslo studijas? Akademinė ir verslo bendruomenės antradienį vykusioje konferencijoje sutarė, kad norint tapti IT specialistu aukštojo mokslo diplomas nėra būtinas, bet studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai jaunam specialistui padeda tolimesnėje karjeroje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Aukštąsias IRT studijas meta pusė studentų
„Investuok Lietuvoje“, Infobalt“ ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas rodo, kad IRT studijas aukštosiose mokyklose baigia vos pusė, o IRT profesijose darbuojasi trečdalis visų įstojusių studentų. Beveik ketvirtadalis įstojusių jų iškrenta dar pirmojo kurso metu, rašoma pranešime spaudai.
Dažniausios aukštųjų mokyklų minimos iškritimo priežastys – mokyklinių žinių ir įgūdžių spragos, anksti pradedama dirbti ir bendrai motyvacijos stoka užbaigti studijas, dalis studentų nurodo, kad studijos neatitiko lūkesčių ar mokymosi krūvis buvo per didelis.
Skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiandien Lietuvos rinkai trūksta bent 14-15 tūkst. IRT specialistų. O iki 2030 metų jų gretas reikės papildyti dar bent 40 tūkst. arba, siekiant aukščiausių tikslų – 70 tūkst. naujų specialistų. IRT specialistų nepakankamumas stabdo šalies skaitmenizaciją ir konkurencingumą, atsiliepia sukuriamai vertei bei aukščiausią vidutinį atlyginimą turinčio sektoriaus darbuotojų į biudžetą sumokamiems mokesčiams.
Pasak tyrimo rezultatus pristačiusios „Investuok Lietuvoje“ talentų plėtros ekspertės Kristinos Maldonienės, į Lietuvą ateinančios užsienio kapitalo įmonės itin vertina Lietuvos IT profesionalus ir jų pasiūla yra kertinė sąlyga Lietuvai išlaikyti konkurencingumą pritraukiant globalių verslų investicijas.
„Tačiau iškritimo iš studijų statistika liudija, kad ugdydami IT talentus vis dar neišnaudojame visų galimybių. Iškritimo iš studijų problema turėtų būti sprendžiama nacionalinio lygmens susitarimais bei priemonėmis. Viena iš galimų alternatyvų, pažangos stebėsenos ir ankstyvojo įspėjimo prevencijos sistemų diegimas aukštosiose mokyklose, padėsiančių kuo anksčiau identifikuoti iš studijų galinčius iškristi studentus ir laiku suteikti jiems reikalingą pagalbą“, – teigė ji.
Pažindinti su IRT karjera reikia nuo mokyklos suolo
„Infobalt“ švietimo projektų vadovas Andrius Plečkaitis pabrėžė, kad siekiant gerinti aukštojo mokslo IRT studijų baigiančių ir įsidarbinančių IRT sektoriuje studijų absolventų rodiklius daug atsakomybės tenka pačiam studentui.
Tuo metu aukštosios mokyklos, valstybės institucijos ir verslas pirmiausia turėtų sukurti tinkamas sąlygas vidurinėje mokykloje, siekiant kad į šias studijas ateitų motyvuoti, pasiruošę gilintis į tokius dalykus kaip matematika, algoritmai, logika, kurie sudaro informatikos pagrindą, ir, svarbiausia, savarankiškai mokytis gebantys abiturientai.
„Skaitmeninių technologijų sektoriuje yra daugelio skirtingų kvalifikacijų poreikis, ir dauguma studentų ieško ir atranda savo vietą. Sakyčiau, baigęs IT studijas nebūtinai turi dirbti programuotoju, kad turėtum įdomų darbą ir prisidėtum prie pasaulyje matomų produktų kūrimo. Tačiau, kad lūkesčiai būtų pagrįsti, reikėtų dar nuo mokyklos suolo pradėti supažindinti su karjera IRT sektoriuje, taip pat duoti moksleiviams daugiau galimybių išbandyti ir suprasti, kad kurti šioje srityje įdomu ir sekasi“, – teigė jis.
„Kitas svarbus dėlionės elementas – nors kaip rodo statistika, aukštasis mokslas IT specialistams yra svarbus, baigusiems garantuoja aukštesnes pajamas, bet vien aukštosios mokyklos niekaip nesugebės užpildyti IT specialistų trūkumo. Galų gale, norint dirbti IT specialistu, aukštasis išsilavinimas nėra būtina sąlyga. Todėl renkantis savo kelią verta pasižiūrėti tiek į profesinį mokymą, tiek į šiemet startuojančias trumpąsias studijas kolegijose, o jau turintiems kvalifikaciją – į vis lankstesnes perkvalifikavimo galimybes“, – dėstė „Infobalt“ ekspertas.
A.Plečkaičio teigimu, valstybės masto klausimas yra sukurti ir tobulinti sistemą, kurioje studentai galėtų lengviau judėti tarp skirtingų švietimo lygių. Įstoję aukštąją mokyklą, bet pamatę, kad studijuoti per sudėtinga, jie galėtų sklandžiai, pripažįstant jau įgytas žinias ir kompetencijas, rinktis pereiti į trumpąsias studijas ar profesinio lygmens mokslus, ir atvirkščiai. Tai padėtų su mokymosi sunkumais susidūrusiems, bet mokslų krypties nenorintiems keisti studentams pasirinkti tinkamą mokymosi lygmenį ir apimtis, o valstybei bei verslui – išlaikyti juos švietimo sistemoje ir padėti įgyti vienokią ar kitokią kvalifikaciją“.