Įžengėme į etapą, kai duomenų yra nesuvokiamai daug, o prieiga prie jų suteikiama beveik akimirksniu. Pastaraisiais metais debesijos infrastruktūra vystėsi taip, kad atskiri debesų kompiuterijos komponentai praktiškai pasiekia bet kurią planetos vietą ar net kosmosą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kita vertus, greta šių technologinių laimėjimų žmoniją kamuoja ne vienas nerimą keliantis galvosūkis, tarp kurių tvarumo ir kibernetinio saugumo iššūkiai yra ypač aktualūs. Šios problemos yra globalios ir reikalauja plataus masto veikimo iš skirtingų ekonominių ir politinių veikėjų.
Nors iki šiol visus tenkinančių sprendimų neradome, tačiau galima teigti, kad platesnis debesijos paslaugų pritaikymas ir nuoseklus teigiamų savybių išnaudojimas galėtų reikšmingai prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo.
Debesijos paslaugos yra tvarios ir efektyvios
Ne taip seniai vienintelis didžiųjų korporacijų tikslas buvo pelno didinimas, tačiau šiuo metu vis daugiau įmonių tolsta nuo tokio požiūrio ir ieško ne tik pelningų, bet ir aplinkai draugiškų produktų ir paslaugų. Vienas iš būdų sumažinti sunaudojamos energijos išteklius ir suvaldyti anglies dioksido (CO2) išmetimą – tai naudoti visuotinai prieinamas debesijos paslaugas.
Debesija, arba debesų kompiuterija, yra interneto paslaugų visuma, kuri sujungia įvairiuose serveriuose esančius informacijos išteklius ir naudojamą programinę įrangą. Daugelis verslo įmonių jau kuris laikas išnaudoja debesijos teikiamus privalumus. Tarp sėkmingiausių pavyzdžių galime išskirti robotizuotų procesų automatizavimo (RPA) paslaugas ar debesų kompiuterijos siūlomais sprendimais besiremiančias elektronines parduotuves.
Taigi, debesijos paslaugų teikiamos paslaugos jau kuris laikas tapo pagrindine pasauline infrastruktūra – interneto pasaulio keliais ir tiltais. Debesijos teikiami privalumai bendrovėms nelieka neįvertinti, o tai atsispindi ir virtualių išteklių rinkoje.
Tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2025 m. daugiau nei 95 proc. naujų skaitmeninių darbo užduočių bus diegiamos debesų kompiuterijos platformose, nors 2021 m. tokių užduočių buvo apie 30 proc.
Dar vienas mums visiems svarbus šios technologijos privalumas yra tas, jog perėjimas iš lokaliai valdomos sistemos prie debesijos reiškia kiekybiškai efektyvesnį išteklių naudojimą. Kalbant pavyzdžiais, tai tarsi perėjimas nuo asmeninio automobilio prie dalijimosi juo.
Tai reiškia, kad perėjus prie debesų kompiuterijos, sumažėja infrastruktūros ir energijos sąnaudos, nes debesijos naudojamos programos reikalauja mažiau išteklių: techninės įrangos ar patalpų. Rinkos tyrimų bendrovės IDC duomenimis, perėjimas prie debesų kompiuterijos 2021-2024 metais turėtų padėti išvengti bent 629 mln. metrinių tonų CO2 patekimo į atmosferą.
Galiausiai, debesijos paslaugų tiekėjai ne tik naudoja efektyvesnius įrankius, bet ir imasi proaktyvių veiksmų, stabdant klimatui žalingas praktikas. Pavyzdžiui „Amazon Web Services“ (AWS), iki 2025 m. įsipareigojo savo reikmėms naudoti elektros energiją iš 100 proc. atsinaujinančių šaltinių. Taigi, efektyvi debesijos sistema padeda užtikrinti efektyvų energijos suvartojimą ir kartu išlaiko kiekvieną vartotoją tenkinančius ir našius sprendimus.
Kibernetinis saugumas: kodėl dar delsiame?
Kada paskutinį kartą girdėjote, jog kibernetinio saugumo problemos stabilizavosi, o nuolat pasikartojantys raginimai apsaugoti virtualius išteklius pagaliau pritilo?
Šis klausimas ir turėtų provokuoti, nes nuoseklus kibernetinio pasaulio tendencijų sekimas neleidžia teigti, kad galime jaustis saugiai. Pastaraisiais metais beveik kasdien vyksta naujų ir ypač žalingų kibernetinių atakų, kurių tikrojo masto pilnai neįsisamoniname. Todėl jei apie ateitį galime ką nors žinoti, tai tik tai, jog grėsmių ir iššūkių tempas tik augs.
Norėčiau pabrėžti, jog vienas iš efektyviausių būdų kovoti su kibernetinio saugumo problemomis yra nuoseklus debesijos paslaugų diegimas. Iš pirmo žvilgsnio, anksčiau aptartas debesijos paplitimas galėtų reikšti ir rimtesnius iššūkius saugumui. Visgi dėl savo prigimties ir naudojamų inovacijų debesų kompiuterijos sprendimai yra reikšmingai saugesnė alternatyva. Tai lemia bent trys priežastys.
Pirmas svarbus aspektas yra tas, jog debesija palaiko nuolatinę serverių tinklų priežiūrą. Debesų saugyklų tiekėjai naudoja specialius operacijų centrus, kuriuose visą parą dirba kibernetinio saugumo ekspertai. Šios komandos nuolat ieško skaitmeninių grėsmių debesijos saugyklų infrastruktūrai ir turi visas reikiamas priemones užblokuoti potencialius įsilaužėlius.
Be to, debesijos saugyklų tiekėjai taip pat rimtai rūpinasi serverių, kuriuose saugomi jūsų duomenys, fiziniu saugumu. Dauguma duomenų centrų veikia su padidintu saugumu, kuris apsaugo ne tik nuo neteisėtų veiklų, bet gamtinių nelaimių.
Antra, duomenų saugojimas debesyse užtikrina, jog atsarginės duomenų kopijos daromos ne vieną, o kelis kartus. Įkėlus failus į debesų saugyklą, duomenys akimirksniu nukopijuojami į daugybę serverių nepriklausomuose duomenų centruose. Tai reiškia, kad identiškos duomenų kopijos saugomos keliose vietose, todėl būsite tikri, jog reikiamus failus pasieksite, net jei vienas iš pirminių duomenų šaltinių buvo pažeistas.
Galiausiai, trys didžiausi debesijos paslaugų teikėjai: „Amazon Web Services“, „Microsoft Azure“ ir „Google Cloud“ pastaruosius metus paskyrė dar didesniam saugumo stiprinimui ir plėtrai. Šios kompanijos užtikrintai rūpinasi saugumo inovacijomis rinkose, todėl nuolat įsigyja ar perima gerąsias praktikas iš žinomiausių kibernetinio saugumo įmonių. Tai dar vienas pavyzdys, jog debesijos įmonės į saugumo problemas žiūri rimtai ir siekia nuolat sustiprinti duomenų apsaugos galimybes.
Taigi, debesija yra ne tik tvari, bet ir saugi alternatyva, kurios tikrojo potencialo kol kas neišnaudojame. Belieka tikėtis, jog artimiausioje ateityje debesijos paslaugos nuosekliai augs ir padės tvarkytis su žmoniją kamuojančiomis problemomis.
Linas Pečiūra yra tarptautinės programinių technologijų kompanijos „Crayon“ Paslaugų ir debesijos sprendimų komandos vadovas Baltijos šalyse.