Visi sutaria dėl skaitmenizacijos svarbos. Tačiau skaitmenizavimo sprendimų gausa, gairių trūkumas apsunkina įmonių skaitmeninę transformaciją. Vietoje to, kad blaškytis tarp skaitmeninių technologijų ir madų, verta susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos – vystymą. Be to, tinkamai pasirinkus jų vystymo eiliškumą įmonės juos gali išvystyti greičiau ir su mažesnėmis investicijomis.
Visi sutaria dėl skaitmenizacijos svarbos. Tačiau skaitmenizavimo sprendimų gausa, gairių trūkumas apsunkina įmonių skaitmeninę transformaciją. Vietoje to, kad blaškytis tarp skaitmeninių technologijų ir madų, verta susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos – vystymą. Be to, tinkamai pasirinkus jų vystymo eiliškumą įmonės juos gali išvystyti greičiau ir su mažesnėmis investicijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruoju metu iššūkių įmonėms netrūksta. „Covid-19“ pandemija sutrikdė tiekimo grandines, perkėlė daugelį veiklų į virtualią erdvę. Neišprovokuotas Rusijos karas Ukrainoje negrįžtamai uždaro dalį rinkų, brangina žaliavas. Įmonės vėl atsisuka į skaitmenizavimą, nes klientai – online, o skaitmeninės technologijos leidžia taupyti kaštus.
Glumina siūlomų sprendimų gausa
Skaitmeninė transformacija nusako įmonės produktų ar paslaugų, veiklos sistemos bei tiekimo grandinės permąstymą pasitelkiant skaitmenines technologijas. Tačiau rekomenduojamų skaitmeninių sprendimų gausa glumina įmones. Įmonės nežino, kurias iniciatyvas diegti, nuo ko pradėti. Papildytos realybės, daiktų interneto platformų, imitacinio modeliavimo, 3D spausdinimo sprendimų tiekėjai teigia, kad be šių technologijų įmonės perspektyvos miglotos. Jiems nenusileidžia virtualių asistentų, internetinių parduotuvių ir CRM sistemų konsultantai.
Vietoje to, kad susitelkti į skaitmenines technologijas, verčiau susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos – vystymą. Šie gebėjimai leis įmonei žingsnis po žingsnio perkurti produktus, procesų sistemą bei tiekimo grandinę. Dėmesio centre atsiduria ne konkreti skaitmeninė technologija, o universalūs augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos, kuriuos įmonė gali pasitelkti įvairiausiais tikslais.
Keturi svarbiausi gebėjimai
Augmentacijos gebėjimas leidžia išplėsti įmonių darbuotojų gebėjimus atlikti užduotis, dažniausiai, pasitelkiant programinės įrangos sprendimus. Pirmiausia įmonės pasitelkia programinę įrangą pagrindiniams procesams valdyti. Vėliau kuriamos, įsigyjamos įvairios aplikacijos, kurios palaiko administracinius ir pagalbinius procesus.
Pavyzdžiui, gamybos įmonės pirmiausia diegia ERP sistemas gamybos planavimo procesams suvaldyti. Lygiagrečiai investuoja į programinę įrangą palaikančią apskaitos sistemas. Tuomet perka CAD sprendimus projektavimo procesams vykdyti. Galiausiai ateina laikas sandėliavimo sistemoms ir įvairiems kitiems pagalbiniams ir administraciniams procesams.
Diegiant šias sistemas kaupiasi patirtis, žinios, formuojasi įgūdžiai sudarantys augmentacijos gebėjimą. Pirmi projektai sekasi sunkiai, tačiau kuo toliau – tuo lengviau tampa pasitelkti naują programinę įrangą. Tai signalizuoja apie augmentacijos gebėjimo potencialo išvystymą.
Antras universalus skaitmenizacijos gebėjimas – tai integracijos gebėjimas. Integracijos gebėjimas leidžia susieti technologijas ir darbuotojus per belaidžio ryšio tinklus ir sudaro prielaidas dalintis duomenimis bei informacija įmonės viduje ir su tiekimo grandinės dalyviais. Šiame etape IT sprendimais integruojami vidiniai įmonės procesai. Informacija iš pardavimų proceso, greičiau ir sklandžiau pasiekia pirkimų procesą ir t.t. Tobulinami apsikeitimo informacija tarp įmonės ir pagrindinių klientų ir tiekėjų būdai. Taip ilgainiui formuojasi integracijos gebėjimas.
Analitikos gebėjimas – tai trečiasis universalus skaitmenizacijos gebėjimas. Analitikos gebėjimas sudaro prielaidas rinkti įmonės veiklos ir aplinkos duomenis ir paversti juos vertingomis įžvalgomis bei įmonei tinkamomis veiksmų gairėmis. Procesus palaikančios programinės įrangos duomenų bazėse susikaupia vis daugiau duomenų. Pirmiausia įmonės naudoja šiuos duomenis įsivertinti procesų ir įmonės pasiekimams. Vėliau ima prognozuoti produktų paklausą, klientų nubyrėjimą lemiančius veiksnius. Galiausiai, gebėjimui vystantis, gali imtis imasi sudėtingų problemų modeliavimo, siekiant surasti jų priežastis, projektų.
Paskutinysis automatizacijos gebėjimas sudaro prielaidas darbuotojų atliekamas veiklas keisti mašinų darbu. Tam, priklausomai nuo įmonės, pasitelkiami robotikos, 3D spausdinimo sprendimai, arba mašininio mokymosi algoritmai. Išvystyti šį gebėjimą sudėtinga, tačiau įmonės įvaldę automatizacijos gebėjimą sudaro prielaidas automatizuoti vis daugiau fizinio darbo ir pagalbinių veiklų. Pavyzdžiui, dalis algoritmų pasiūlys geriausius darbuotojus atlikti užduotims. Kiti algoritmai nepailstamai stebės įrenginių darbą ir prognozuos įrangos gedimus. Kokybės kontrolę vykdys ne darbuotojai, o vaizdų atpažinimo algoritmai.
Augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos gebėjimai yra universalūs nepriklausomai nuo veiklos srities ar sektoriaus. Tačiau ar yra skirtumas, kaip juos vystyti? Mūsų atliktas tyrimas parodo, kad – taip.
Tyrimas patvirtino naudą
Siekiant nustatyti paplitusias augmentacijos, integracijos, analitikos bei automatizacijos gebėjimų paplitimą bei jų vystymo būdus buvo pasitelkti 798 Vidurio ir rytų Europos gamybinių įmonių duomenys apie jų taikomas skaitmenines technologijas ir šių technologijų diegimo pradžios įmonėse metus. Tik 153 įmonės buvo išvystę visus keturis gebėjimus. Pasitelkiant procesų tyrybos mašininio mokymosi algoritmą buvo nustatyta, kokiu eiliškumu įmonės vystė šiuos gebėjimus (1 lentelė).
1 lentelė. Top 5 universalių gebėjimų vystymo sekų
Gauti duomenys atskleidžia, kad populiariausia gebėjimų vystymo seka apima augmentacijos, integracijos, analitikos ir automatizacijos gebėjimų vystymo eiliškumą. Tokiu būdų gebėjimus vystė 18,3% visų organizacijų.
1 paveiksle matome, kad pradėjus vystyti augmentacijos gebėjimą, vidutiniškai po 21,9 mėnesių įmonės pradėjo vystyti integracijos gebėjimus. Tuomet po 30,9 mėn. ėmėsi vystyti analitikos gebėjimus ir galiausiai po 18,4 mėnesių susitelkė į automatizacijos gebėjimais.
1 pav. Vidutinė trukmė nuo tarp gebėjimų inicijavimo įmonėse
Gauti rezultatai rodo, kad populiariausias gebėjimų vystymo eiliškumas pasižymi ir trumpiausia vidutine gebėjimų vystymo trukme – 5,9 metus nuo pirmo gebėjimo vystymo pradžios iki ketvirto gebėjimo vystymo pradžios. Tikėtina, kad ši seka pasižymi didesniu suderinamu taip vystomų gebėjimų, nei kitos. Atliktas tyrimas parodė, kad gebėjimų vystymo keliai gali skirtis trukme bei, tikėtina, reikalingų išteklių kiekiu.
Žinoma, gauti rezultatai taip pat rodo, kad įmonės pasirenka labai įvairius skaitmenizacijos gebėjimų vystymo kelius. Tai atspindi kiekvienos įmonė unikalią situaciją, jau turimus išteklius ir kompetencijas. Galiausiai egzistuoja sektoriniai skirtumai, taip pat gebėjimų vystymo kelias gali priklausyti nuo įmonės dydžio. Tačiau jei įmonės neturi nei vieno iš jų verta investuoti į augmentacijos, integracijos, analitikos bei automatizacijos gebėjimus būtent šiuo eiliškumu.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTUEVF) profesorius Mantas Vilkas ir doktorantas Gediminas Marcinkevičius
