Manoma, kad dirbtinis intelektas (toliau tekste – DI) yra iššūkis darbo vietoms, profesijoms. DI yra žmogaus kūrinys. Taigi, jei tai grėsmė vienam, tai kartu ir galimybė kitam. Bet ar tai grėsmė?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nedas Ludas, audėjas, manė, kad audimo staklės kelia grėsmę jo amatui. Kai kuriuos iš jų net sudaužė. Ar jis galiausiai pasinaudojo ta tuo metu inovatyviausia technologija – nežinau. Tikrai žinome, kad audinių kainos labai sumažėjo. Ir daug daugiau žmonių buvo įdarbinti pramonėje (įskaitant vaikus). Audėjo profesija išliko. Kas gi pasikeitė? Atsakymas yra – rutina, procesai. Būdas kaip žmonės atlieka savo darbą. Kiekvienam žmogui yra didelis iššūkis pakeisti savo įpročius, taip pat ir darbinius. Įpročio galia negali būti nuvertinta.
Teisės srityje, aš manau, iki šiol turime 19 a. situaciją. Advokato paslaugos yra brangios ir jas įperka ne kiekvienas. Kaip gera rūbą 19 a. Advokatų naudai. Bet ar tai sąžininga? Ir be abejo, jūs turite teisę pasirinkti, ar dėvėti pagal užsakymą pasiūtą kostiumą. Bet vėlgi, tokio rūbo kaina gali būti kelis kartus didesnė nei pirkto iš krautuvės.
Būtų neįprasta viešumoje matyti nuogą žmogų. Aprangos, maisto, medicininių paslaugų, būsto, ir pan. poreikius žmonės, bent mūsų kraštuose, patenkino pagrinde. Tačiau gana dažnai žmonės neturi teisinio atstovavimo teisme ar tinkamo patarimo iš teisininko. Ši problema turi savo pavadinimą – teisingumo prieinamumas, teisė į teisingumą (angl. Access to justice). DI, teisinių paslaugų produktizavimas, automatizavimas gali išspręsti šią problemą kardinaliai.
Trumpai paminėsiu, kad per ilgus metus teisininko profesijos gyvavimo buvo sukurta labai daug turinio, duomenų (angl. content, data). Tai sutartys, teismo sprendimai, ieškiniai, skundai, atsiliepimai, dublikai, išvados, nutarimai, nutartys, ir pan. Tai tikri aukso klodai. Tinkamas algoritmas išgaus iš tų duomenų svarbiausią – žinias.
Paprasčiausias pavyzdys – algoritmas, kuris veikia projekte www.Salomeja.lt. Jis nustato kokia yra tikimybė, kad teismas patenkins ieškinį dėl išlaikymo vaikui. Algoritmas „mato“ jam pateiktų teismo sprendimų visumą ir pateikia savo išvadą apie bylos laimėjimo tikimybę. Kol kas yra tik vienas požymis – išlaikymo dydis (todėl pasikliauti algoritmu šią dieną negalima). Stengsiuosi „išmokyti“ programą „matyti“ ir kitus svarbius bylai požymius: vaiko poreikius, amžių, tėvų turtinę padėtį, ir taip toliau, t.y. tuos požymius, faktorius, kurie tokiose bylose vertinami pačio teisėjo. Manau, kad tai yra įmanoma. Jei tai pasitvirtins, kitas žingsnis būtų robotas-teisėjas.
Savo kukliose svajose matau, kad po 20-30 ar pan. metų bent vienoje pasaulio šalyje civilines bylas pirmos instancijos teismuose nagrinės robotas. Ir tik jei šalys bus nepatenkintos roboto-teisėjo sprendimu, jie pateiks apeliacinį skundą, kurį nagrinės teisėjas žmogus, kaip dabar. Užuomazgos egzistuoja jau dabar: kai kur baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą skiriamos automatiškai, ir bylą peržiūrį žmogus jei teikiamas skundas. Gi surašyti ieškinį, skundą ar kitą dokumentą mums padės robotas-advokatas.
Taigi, aš vertinu dirbtinį intelektą kaip galimybę. Advokatai nepraras savo darbo, o netgi jį sau palengvins, optimizuos, padarys labiau efektyviu. Savo ir žmonių labui. Technologijų progresas nenaikina darbo vietų, profesijų. Jis jas pakeičia. Pavyzdžiui, matininkai, geodezininkai. Pažiūrėkime kokius instrumentus jie naudojo anksčiau ir dabar. Ar astronomai. Teleskopas tik padidino jų galimybes. Vertėjai: yra daugybė išties gerų vertimo programų, tačiau profesija neišnyko. Ir taip toliau.
Ir mes turime būti pakankamai drąsūs, kad pakeistume savo įpročius.