Jungtinės Karalystės vyriausybė parengė planą, kuris kelia pavojų kompiuterių naudojimui namie. Bet programa, kurioje numatytas kompiuterių keitimas į mažiau technologiškai pažangius prieigos taškus ir aktyvesnis internete saugomų programų (nuo žaidimų iki atostogų nuotraukų redagavimo) naudojimas, mainais gali padėti išsaugoti planetą.
Jungtinės Karalystės vyriausybė parengė planą, kuris kelia pavojų kompiuterių naudojimui namie. Bet programa, kurioje numatytas kompiuterių keitimas į mažiau technologiškai pažangius prieigos taškus ir aktyvesnis internete saugomų programų (nuo žaidimų iki atostogų nuotraukų redagavimo) naudojimas, mainais gali padėti išsaugoti planetą, rašo nature.com.
JK vyriausybė pranešė, kad 2008 metais Mančesteryje prasidės pilotinė projekto fazė. Kol kas projektas nėra aiškiai apibrėžtas, bet esminė idėja yra keisti dešimčių tūkstančių namų ūkių asmeninius kompiuterius į paprastesnius prieigos taškus, galbūt televizorių priedus, o taip pat – sukurti centrinę tarnybinių stočių sistemą, kuri atliktų visą darbą.
Projekto tikslas yra sumažinti nereikalingą didžiulių energijos kiekių suvartojimą bei kompiuterio skaičiuojamąsias ir informacijos saugojimo galimybes teikti kaip skaičiavimo centro paslaugas, panašiai kaip nacionaliniame tinkle vykdomas elektros energijos tiekimas.
Projektą sumaniusi organizacija „Green Shift Taskforce“ tvirtina, kad tipinis namų kompiuteris išnaudoja vos 5 proc. savo skaičiavimo galios. Tokie be reikalo didžiuliai kompiuteriai yra vadinami „storais klientais“ (fat client).
„Asmeniniai kompiuteriai yra gana sudėtingi, dideli aparatai, kurių galimybių dauguma žmonių neišnaudoja“, – sakė „Green Shift Taskforce“ atstovas Atulas Hatwalas. Jo teigimu, „plonųjų klientų“ (thin client) sistema be nepriklausomų skaičiavimo galimybių sutaupytų iki 98 proc. kompiuterio sunaudojamos energijos.
Duomenų apdorojimas ir saugojimas plonųjų klientų sistemoje būtų vykdomas per atstumą. „Niekas nebūtų vykdoma vietoje; dėl to energijos suvartojimas būtų kur kas mažesnis“, – sakė A. Hatwalas.
Plonųjų klientų sistemai taip pat reikėtų ir kur kas mažiau priežiūros, nes visa nauja programinė įranga specialistų būtų diegiama centralizuotai, o ne neapmokytų vartotojų namų sąlygomis.
Sistema skiriasi nuo kai kuriose mokslo bendruomenėse naudojamų paskirstytųjų skaičiavimo tinklų (distributed processing grid), kuomet kiekvienas vartotojas naudojasi galingu kompiuteriu, kuris yra prijungtas prie tinklo, kurio pajėgumai panaudojami sprendžiant sudėtingus uždavinius – pavyzdžiui, „SETI@home“ tinklas, kuriame naudojami asmeniniai paprastų žmonių kompiuteriai, pasiekia didžiulę 256 teraflopų skaičiavimo galią.
Didelis kiekis mokslo institucijų, dažniausiai amerikietiškų, jau yra įdiegusios plonųjų klientų sistemas, tvirtina A. Hatwalas. Tai žmonėms suteikia galimybę naudotis terminalais, kurių yra visame mokymo įstaigos miestelyje, per terminalą prisijungti prie universiteto tinklo ir naudotis asmeniniais duomenimis nepriklausomai nuo buvimo vietos.
Garsiausioje Europos fizikos laboratorijoje CERN taip pat bandoma plonųjų klientų sistema – tokie nuo centrinės tarnybinės stoties priklausomi kompiuteriai yra įdiegti CERN bibliotekoje, tvirtina programos vadovas Tapio Niemi. Pagrindinė priežastis rinktis plonuosius klientus CERN – tai noras sumažinti besisukančių asmeninių kompiuterių ventiliatorių skleidžiamą triukšmą, o taip norėta sutaupyti energijos ir kompiuterių priežiūros darbus nukelti nuo bibliotekos darbuotojų, kurie nėra IT specialistai, pečių.
T. Niemi taip pat siekia įdiegti plonųjų klientų technologijas Suomijos mokyklose. Šiuo atveju pagrindinis privalumas, be energijos taupymo, būtų saugumas – vaikai mokyklose negalėtų atsisiųsti nepageidaujamų programų.
Kol neprasidės projekto pilotinis etapas, sunku bus pasakyti ar visuomenei toks kompiuterių naudojimo būdas bus priimtinas. Pavyzdžiui, žmonėms susirūpinimą gali kelti tai, kad jų asmeniniai duomenys bus saugomi ne namie. Bet A. Hatwalas nusiteikęs optimistiškai: „Pasitikėjimas auga. Pradedame nuo grūdo“.
T. Niemi pridūrė, kad plonųjų klientų technologija yra ypatingai naudinga ne profesionaliems kompiuterių naudotojams. „Jiems nebereikia rūpintis programine įranga“, – pažymėjo T. Niemi. žmonėms rečiau reikėtų atsisiuntinėti programinę įrangą ir ją atnaujinti. Be to, dauguma žmonių jau yra susipažinę su nuotolinio duomenų saugojimo idėja – jie naudojasi viešuoju nuotraukų archyvu „Flickr“ ar internetinio pašto tiekėjų „Hotmail“ bei „Gmail“ paslaugomis.
Techniniai projekto aspektai – pavyzdžiui, kur bus įrengti duomenų centrai ar kaip tiksliai jie veiks – kol kas dar nėra skelbiami. A. Hatwalas žada, kad logistinės detalės bus paskelbtos artimiausiais mėnesiais.
