Jungtinėms Valstijoms perspėjant, kad Rusija, kerštaudama už sankcijas, gali griebtis kibernetinių atakų, skaitmeniniams išpuoliams ruošiasi ir Lietuva. Tačiau analitikams Lietuvos pasiruošimas kelia nerimą: viešąjį sektorių, pasak jų, palieka labiausiai kvalifikuoti kibernetinio saugumo specialistai, o papildomų rizikų gali kelti ir tokios diegiamos naujovės kaip išmanieji skaitikliai.
Jungtinėms Valstijoms perspėjant, kad Rusija, kerštaudama už sankcijas, gali griebtis kibernetinių atakų, skaitmeniniams išpuoliams ruošiasi ir Lietuva. Tačiau analitikams Lietuvos pasiruošimas kelia nerimą: viešąjį sektorių, pasak jų, palieka labiausiai kvalifikuoti kibernetinio saugumo specialistai, o papildomų rizikų gali kelti ir tokios diegiamos naujovės kaip išmanieji skaitikliai.
Asociatyvi „Asociatyvi“ nuotr.
„ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas LRT TELEVIZIJAI sakė, kad kai nepavyksta užmesti bombos ant kažkokių taikinių, tada einama ne per tą fizinę, o eini per skaitmeninę ataką.
Kai šiaurėje rusai dar traukėsi, Ukrainos elektrinių informacines sistemas bandyta užkrėsti virusu, kuris jas būtų sunaikinęs ir palikęs du milijonus žmonių be elektros ir ryšio. Bet ir tokią ataką ukrainiečiai atrėmė.
Lietuvoje, pasak R. Liuberto, pastaruoju metu penkis kartus padaugėjo virusų, kurie užkoduoja duomenis, paverčia juos neprieinamais, o už atrakinimą prašo išpirkos.
Būtent tokia ataka pernai Jungtinėse Valstijose išjungė visą naftotiekį.
„Dažniausiai pradedamas puolimas arba penktadienį vakare, per šventes, savaitgaliais iš ryto, niekada nebūdavo, kad užkrėtimo procesas būtų prasidėjęs darbo dieną: dažniausiai tokiu laiku, kad būtų netikėtumas atėjus ryte“, – pasakoja R. Liubertas.
Pernai, jiems susitikus akis į akį, Joe Bidenas Vladimirui Putinui pasakė, kad kibernetinės atakos turėtų neliesti kritinės infrastruktūros, tačiau dabar Baltieji rūmai perspėja, kad galima laukti blogiausio.„Jie, ko gero, bandytų surengti ataką, kuri, jei pavyktų, sukeltų didžiulį atgarsį“, – sako Indianos universiteto kibernetinio saugumo inovacijų vadovas Vonas Welchas.
Jis vardija, kad tai galėtų būti komunalinės paslaugos, energetikos sektorius, vandentiekio filtravimo sistema ar kiti dalykai, kurie labai sutrikdytų kasdienį gyvenimą.
Lietuvoje ruošiamasi keliems scenarijams. „Vienas iš scenarijų – kas atsitinka, jeigu nebėra interneto, ir ar valstybės institucijos gali funkcionuot, gali komunikuot tarpusavyje, gali teikti paslaugas“, – sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Jau atliktas valstybės institucijas jungiančio saugaus tinklo testas.
„Išsamių rezultatų to testo neturime, bet pirmi geri signalai – taip, institucijos gali toliau komunikuoti“, – tvirtina viceministras.
Valstybinis kibernetinio saugumo centras kalba apie pastangas griežtinti priežiūrą. Laikinasis centro vadovas Deividas Stumbras sako, kad siekiama, jog įmonės, organizacijos atitiktų reikalavimus, kad būtų vykdoma aktyvi stebėsena.
Bet, pasak ekspertų, ne visi signalai geri. Esą labiausiai kvalifikuoti, geriausiai apmokyti kibernetinio saugumo specialistai viešąjį sektorių dažnai palieka:
„Viešasis sektorius nepakankamai moka pinigų, kad galėtų išlaikyti savo specialistus“, – tikina R. Liubertas.
O pažeidžiamų vietų, kurių priežiūra ypač svarbi, tik daugėja – pavyzdys, pasak „Telia“ kibernetinio saugumo analitiko Dariaus Povilaičio, gali būti kad ir diegiama naujovė – išmanusis skaitiklis.
„Jeigu jis yra valdomas per nuotolį, ne tik nuskaitomi jo duomenys, bet jis turi ir kažkokias galimybes valdyti, jeigu neatsiskaitei už elektrą, tada tiekėjas gali tau sustabdyti elektros tiekimą, kad nereiktų važiuoti. Tada galbūt tokį funkcionalumą galėtų panaudoti ir kažkas kitas“, – sako D. Povilaitis.
Baltieji rūmai svarsto, kaip reikėtų atsakyti į Rusijos kibernetinę ataką prieš amerikiečių kritinę infrastruktūrą – ar naujomis sankcijomis, ar akis už akį: kibernetine ataka, priimant eskalacijos tarp dviejų didžiausių branduolinių galių pavojų.
