Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu, ukrainiečiams tenka gintis ne tik nuo miestą siaubiančių bombardavimų, bet ir nuo kibernetinių atakų. Apie tai, kaip kibernetinės atakos atrodo Ukrainos karo kontekste, ką kiekvienas turėtume žinoti norėdami apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, – LRT RADIJO laidoje „Ateities kodas“.
Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu, ukrainiečiams tenka gintis ne tik nuo miestą siaubiančių bombardavimų, bet ir nuo kibernetinių atakų. Apie tai, kaip kibernetinės atakos atrodo Ukrainos karo kontekste, ką kiekvienas turėtume žinoti norėdami apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, LRT RADIJO laidoje „Ateities kodas“ pasakoja dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo įmonės „Acrux Cyber Service“ vadovas Jokūbas Drazdas ir kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kibernetinio saugumo ekspertas sako, kad Ukrainoje vykstančios kibernetinės atakos įprastai turi dvejopą įtaką.
„Įtaka yra iš dviejų pusių. Pirmas dalykas – tai yra ataka prieš Ukrainos infrastruktūrą. Kitas dalykas – kokia gynyba ar priešpriešinė ataka yra daroma prieš agresorių, šiuo atveju – Rusiją. Teko girdėti ir apie tam tikrus sutrikdymus Ukrainos infrastruktūroje, taip pat įtakos turi ir tai, kad pas juos vyksta sprogimai. Ten vykdomos ne tik kibernetinės, bet ir fizinės atakos. Daugiau yra informacijos apie Rusijos infrastruktūros puolimus ir kokie įspūdingi pasiekimai pasiekiami“, – sako D. Povilaitis.
Dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo įmonės vadovas teigia, kad kibernetinių atakų mastas gali būti labai platūs.
„Kiek girdime, būtent karo Ukrainoje kontekste, kad yra daromos įvairios atakos. Grupuotės „Anonymous“ atakos, kažkokios masinės, nukreiptos prieš internetinius puslapius. Girdime, kaip yra užvaldoma televizijos eterio infrastruktūra, kur paleidžiami atitinkami vaizdo įrašai iš karo veiksmų Ukrainoje, kad parodytų žmonėms, kokie realūs veiksmai vyksta“, – sako J. Drazdas.
D. Povilaitis sako, kad kibernetinės atakos gali stipriai paveikti ne tik vieną valstybę, prieš kurią ji buvo nutaikyta, tačiau ir visą pasaulį.
„Kalbant apie prieš Ukrainą nutaikytas atakas, tai tikriausiai viena garsiausių atakų buvo nutaikyta per buhalterinės apskaitos sistemas. Buvo paplatintas atnaujinimas, kuris sunaikino informaciją įstaigose ir įmonėse. Kas buvo labai blogai, kad šita ataka paplito po visą pasaulį. Tam tikros didelės įmonės nuėjo iki bankroto, nuostoliai siekė 100 mln. dolerių“, – pasakoja D. Povilaitis.
Kibernetinės atakos gali būti vykdomos pavienių asmenų arba būti koordinuotos. J. Drazdas sako, kad tokio pobūdžio atakose svarbus kuo didesnis asmenų skaičių.
„Kai kur valstybės gali organizuoti vadinamas hakerių atakas. Kitur jie yra sujungti kažkokių interesų pasipelnyti. Jeigu organizuotas atakas imant, kuo daugiau žmogiškųjų resursų yra pasitelkiama, tuo daugiau galima pakenkti arba sutrikdyti kažkokią veiklą, arba gauti kažkokios atitinkamos naudos, pasiekti atitinkamą tikslą“, – teigia J. Drazdas.
Lietuvoje žmonės noriai prisideda kovojant su Rusijos propaganda. Tam asmenys pasitelkia įvairias programėles, tačiau D. Povilaitis sako, kad reikėtų nepamiršti, kad ja gali naudotis ne tik patriotiškai ir geranoriškai nusiteikę asmenys.
„Pats noras padėti yra pagirtinas, tačiau reikia nepamiršti, kad tokioje situacijoje tuo naudojasi ne tik patriotiškai nusiteikę žmonės, tačiau taip pat ir nusikaltėliai. Tai reiškia, jeigu jūs kažkokią programėlę įsirašysite, kas iš tiesų ir buvo ištirta ir aptikta, kad tokios programėlės vagia, slaptą informaciją iš jūsų kompiuterio, jūsų bankinę informaciją. Ir šitoje vietoje reikėtų labai atsargiai tuos visus dalykus įvertinti. Padėti galima, bet reikėtų turbūt nepamiršti pasirūpinti ir savimi“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.
Įmonės „Acrux Cyber Service“ vadovas J. Drazdas sako, įspėja būti budriems ir saugotis. Technologine prasme – prižiūrėti savo ūkį ir patiems laikytis atitinkamų taisyklių kibernetinėje erdvėje.
„Laikytis to kibernetinio saugumo raštingumo, kažkokių principų, nesisiųsti kažkokių neaiškių šaltinių, įvairių programėlių, neatidarinėti neaiškių laiškų su prisegtais failais, labai vertinti viską per kritiškumo prizmę. Informacinio karo kontekste svarbu paminėti, kad yra labai daug tokios informacijos, kuri klaidina žmones. Tai vėlgi žmonės patys turėtų būti budresni, tiesiog vertinti, kas per šaltinis“, – sako J. Drazdas.
D. Povilaičio teigimu, nuo kibernetinių atakų nėra apsaugotas nei vienas. O viešasis sektorius turėtų būti pasiruošęs ir tam tikrą veiksmų planą.
„Nei viešasis, nei privatus sektorius nėra pakankamai apsaugotas. Bet kokią įmonę, bet kokią įstaigą galima užvaldyti, tačiau jos turi ruoštis veiksmų planą. Kai pradėsi rengti tokį veiksmų planą, tu žinosi, ką padaryti, gali būti, kad iš karto tu imsiesi kažkokių prevencinių priemonių“, – sako D. Povilaitis.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
