JAV socialinių tinklų milžinei „Facebook“ pakeitus pavadinimą į „Metą“, ypač daug dėmesio sulaukė bendrovės naujasis projektas „Metaverse“. Virtualios realybės (VR) inovacijai įsitvirtinus, pokyčių tikimasi daugelyje sričių, tad sveikata – ne išimtis. Sveikatos priežiūros ekspertas apžvelgia, kokią įtaką ši technologinė naujovė gali turėti žmonių savijautai.
JAV socialinių tinklų milžinei „Facebook“ pakeitus pavadinimą į „Metą“, ypač daug dėmesio sulaukė bendrovės naujasis projektas „Metaverse“. Virtualios realybės (VR) inovacijai įsitvirtinus, pokyčių tikimasi daugelyje sričių, tad sveikata – ne išimtis. Sveikatos priežiūros ekspertas apžvelgia, kokią įtaką ši technologinė naujovė gali turėti žmonių savijautai, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ne(reali) vizija: kas yra metavisata?
Metavisata ateities įsivaizdavimas paremtas mums jau seniai įprasta veikla internete – nuo filmo žiūrėjimo iki apsipirkinėjimo. Pagrindinis skirtumas – virtuali 3D aplinka (pavyzdžiui, naudojant VR akinius). Pasak „Kilo Health“ futuristo, atsakingo už klinikinę plėtrą Kasparo Aleknavičiaus, ištobulinus šią inovaciją, joje galėsime ir dirbti, ir gyventi – tokia vizija atrodo kontroversiška, bet pati galimybė jaudina ir stebina.
„Šiai technologijai reikia didelių išteklių, todėl didieji žaidėjai, tokie kaip „Meta“, „Nvidia“, skelbia naujienas apie superkompiuterius, kurie galės valdyti didelius duomenų srautus ir juos apdoroti. Metavisata dar tikrai nėra išplėtota. Nėra aiškios paklausos, tik pavieniai pavyzdžiai, tokie kaip metavisatos žaidimai, kurie šiuo metu yra labai populiarūs. Visi jie paremti sąveikavimu su virtualiu pasauliu ir kitais jo dalyviais – juose galima kurti vertę ir uždirbti pinigų“, – teigia K. Aleknavičius.
Įtaka pasitikėjimui savimi
Naudojantis metavisata sukuriamas avataras, įgyjama nauja išvaizda, tad vis dažniau baiminamasi, kokią reikšmę tai turės socialiniams įgūdžiams. Anot futuristo K. Aleknavičiaus, žmonės turi galimybę ką nors pabrėžti apie save arba nuslėpti tiek realiame, tiek virtualiame gyvenime. Technologijos suteikė galimybę tai padaryti efektyviau, o naujoji inovacija – dar viena priemonė.
„Savęs keitimas VR priklauso nuo žmogaus saiko. Manau, kad tikrai bus įvairių praktikų, net ir dabar jų netrūksta. Pavyzdžiui, pastebime išaugusį žmonių nerimą dėl lyginimosi su kitais. Tačiau nestinga ir gerųjų pavyzdžių – nuomonės formuotojai vis dažniau pasinaudoja savo galia socialinėms problemoms spręsti. Kalbant apie socialinius įgūdžius, uždaresniems žmonėms užsidėjus VR akinius nutinka skirtingų dalykų. Vieni atsipalaiduoja, gali laisvai prieiti prie kito asmens, nes suvokia, kad yra pasislėpę po kauke. Kiti, priešingai, elgiasi kaip realybėje: drovisi, jaudinasi“, – sako K. Aleknavičius.
Pašnekovas pratęsia, kad tokios inovacijos yra natūrali mūsų susijungimo su technologijomis stadija, kuri ateina su didžiule galia ir įrodo, kiek dar nežinome apie potencialią žmogaus elgseną.
Ar metavisata gali skatinti fizinį aktyvumą?
Dažnai svarstoma, kas gali nutikti žmogaus kūnui metavisatoje. Vis mažiau judame, o tokia inovacija gali šią tendenciją tik dar labiau sustiprinti. Ekspertas pabrėžia, kad metavisatoje galime pritaikyti ir teigiamam pokyčiui – skatinti žmones daugiau judėti.
„Pavyzdžiui, daugeliui žaisti tenisą yra nuobodu, tačiau metavisatoje gali žaisti tenisą prieš ugnimi besispjaudantį drakoną ir dar gauti už tai pinigų. Tai veikia kaip papildoma motyvacinė sistema, kuri įtraukia žmogui pačiam to nesuvokiant. Taip pat galima uždrausti prisijungti, jeigu nepasiekiamas tam tikras fizinio aktyvumo lygis per savaitę“, – teigia K. Aleknavičius.
Futuristas papildo, kad metavisata gali padėti gydant ir rimtesnes sveikatos ligas. Pavyzdžiui, VR jau dabar padeda atsipalaiduoti, pažaboti panikos atakas. Taip pat vis daugiau gydytojų VR taiko skausmui valdyti, dedama daug vilčių į reabilitaciją, psichikos ligų gydymą. Kai kurie gydymo centrai VR akinius naudoja fantominiams skausmams gydyti.
