Ant Rusijos nusileido virtuali „geležinė uždanga“ Vladimirui Putinui iš visų jėgų stengiantis sukontroliuoti, kokia informacija šalies viduje sklinda apie jo sukeltą karą Ukrainoje. Tačiau nepaisant pastangų uždrausti socialinius tinklus ir informacijos plitimą iš už sienų, vis daugiau Rusijos interneto vartotojų yra pasiryžę gauti priėjimą prie išorinių šaltinių ir apeiti Kremliaus apribojimus.
Ant Rusijos nusileido virtuali „geležinė uždanga“ Vladimirui Putinui iš visų jėgų stengiantis sukontroliuoti, kokia informacija šalies viduje sklinda apie jo sukeltą karą Ukrainoje. Kremlius jau ėmė blokuoti „Facebook“ bei „Twitter“, nuo sekmadienio rusai nebegali naudotis ir „Instagram“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau nepaisant V. Putino pastangų uždrausti socialinius tinklus ir informacijos plitimą iš už sienų, vis daugiau Rusijos interneto vartotojų yra pasiryžę gauti priėjimą prie išorinių šaltinių ir apeiti Kremliaus apribojimus, rašo CNN.
Siekdami apeiti Rusijos interneto cenzūrą, daugelis pasitelkia tam puikiai tinkančias specialias technologijas, plačiai naudojamas kitose šalyse, kuriose ribojamos interneto laisvės, įskaitant Kiniją ir Iraną. Skaitmeninių teisių ekspertai sako, kad V. Putinas galėjo netyčia paskatinti didžiulį ir ilgalaikį skaitmeninio raštingumo pokytį Rusijoje, kuris veiks prieš režimą metų metus.
Nuo pat įsiveržimo į Ukrainą rusai plūsta į virtualius privačius tinklus (VPN) ir šifruotas susirašinėjimo programėles – įrankius, kuriais galima pasiekti užblokuotas svetaines, tokias kaip „Facebook“, arba saugiai dalytis naujienomis apie karą Ukrainoje, nesusiduriant su naujais, drakoniškais įstatymais, draudžiančiais, Rusijos valdžios manymu, „netikrus“ teiginius apie konfliktą.
Spartus atsisiuntimų augimas
Rinkos tyrimų įmonės „SensorTower“ duomenimis, per savaitę nuo vasario 28 dienos Rusijos interneto vartotojai iš „Apple“ ir „Google“ programėlių parduotuvių siuntėsi penkias pirmaujančias VPN programas iš viso 2,7 mln. kartų. Paklausa išaugo net 3 kartus lyginant su savaite prieš tai.
Pavyzdžiui, Šveicarijoje įsikūrusi „Proton“ CNN sakė, kad šį mėnesį užsiregistravusiųjų iš Rusijos skaičius išaugo 1000 proc. Tiesa, bendrovė atsisakė pateikti pradinį skaičių palyginimui.
VPN teikėjai yra tik viena iš taikomųjų programų rūšių, kurios Rusijoje ėmė sparčiai augti. Interneto infrastruktūros bendrovė „Cloudflare“ teigė, kad nuo kovo 1 d. įvairių pranešimų siuntimo programų, įskaitant „Messenger“ ir „WhatsApp“, srautas laipsniškai didėjo.
Tačiau turbūt greičiausiai Rusijoje populiarėjančia pranešimų siuntimo programa gali būti laikoma „Signal“, kuria siunčiamos žinutės yra šifruojamos. „SensorTower“ teigė, kad praėjusią savaitę „Signal“ šalyje buvo atsisiųsta 132 tūkst. kartų, t. y. daugiau nei 28 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Rusijos interneto srautas į „Signal“ nuo kovo 1 d. pastebimai išaugo, CNN Business sakė „Cloudflare“.
„SensorTower“ teigė, kad kitų privačių pranešimų siuntimo programų, tokių kaip „Telegram“, augimas tą savaitę santykinai sulėtėjo, tačiau per tą laiką vis tiek ji buvo atsiųsta daugiau nei pusę milijono kartų.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos interneto vartotojai taip pat ėmė labiau pasitikėti „Tor“ – paslauga, kuri anonimizuoja naršymą internete, šifruodama vartotojo srautą ir nukreipdama jį per kelis serverius visame pasaulyje. Nuo įsiveržimo į Ukrainą dienos „Tor“ metrikos puslapyje buvo apskaičiuota, kad dar tūkstančiais daugiau Rusijos vartotojų prisijungė prie žiniatinklio per slaptus serverius, prijungtus prie „Tor“ decentralizuoto tinklo.
„Tor“ naudotojai antradienį sulaukė pagalbos iš „Twitter“, kuris po invazijos Rusijoje buvo iš dalies užblokuotas. Socialinis tinklas suteikė galimybę pasiekti savo platformą per specializuotą „Tor“ vartotojams skirtą svetainę. „Facebook“ savo ruožtu turi savo „Tor“ svetainę nuo 2014 m.
„Lantern“, lygiavertis įrankis, nukreipiantis interneto srautą aplink vyriausybės užkardas, taip pat sulaukė daug daugiau atsisiuntimų iš Rusijos per pastaruosius 2 mėnesius – teigiama, kad paklausa išaugo net 2 tūkst. proc.
Labiausiai technologijas išmanantys ir privatumu besirūpinantys vartotojai žino, kaip sujungti kelis įrankius, kad maksimaliai padidintų savo apsaugą – pavyzdžiui, naudodami „Lantern“ apeiti vyriausybės blokus, o naudodami „Tor“ anonimizuoti savo veiklą.
Karas už informacines technologijas
Didėjanti kai kurių šių priemonių svarba išryškina grėsmes, su kuriomis susiduria Rusijos interneto vartotojai. Kremlius sulaikė tūkstančius žmonių už protestą prieš karą Ukrainoje ir nutarė stipriai apriboti socialinius tinklus – nuo visiško „Facebook“ blokavimo iki įstatymo, pagal kurį gresia iki 15 metų už grotų tiems, kurie dalijasi, Kremliaus nuomone, „netikra“ informacija apie karą.
Skaitmeninių teisių grupės „Access Now“ teisininkė Natalija Krapiva sakė, kad kai kurie Rusijos interneto vartotojai saugios komunikacijos įrankius naudoja jau daugelį metų, nes Rusijos vyriausybė interneto laisves pradėjo riboti daugiau nei prieš dešimtmetį.
Praeityje Rusijos vyriausybė bandė blokuoti „Tor“ ir VPN teikėjus, sakė N. Krapiva. Tačiau toks bandymas nebuvo labai sėkmingas dėl atviro, decentralizuoto „Tor“ dizaino, kuris priklauso nuo daugelio paskirstytų serverių, ir naujų VPN teikėjų noro užpildyti spragą, kurią paliko uždrausti serveriai. Su kuo Rusija dabar susiduria, tai intensyvėjantis katės ir pelės žaidimas, sakė N. Krapiva.
Tačiau jei tik nedidelė rusų mažuma pasinaudos šiomis technologijomis, kad gautų prieigą prie išorės informacijos, tai leis V. Putinui dominuoti informacinėje šalies erdvėje. Nors yra daug požymių, kad susidomėjimas šiomis priemonėmis didėja, bent jau kol kas atrodo, kad jis siekia tūkstančius, o ne milijonus.
„Žinoma, susirūpinimą kelia tai, kad dauguma žmonių, bendroji populiacija, nebūtinai žino apie tuos įrankius, – sakė N. Krapiva. – [Jie] gali būti sudėtingi, jei jūsų skaitmeninis raštingumas yra gana žemas, todėl bus iššūkis padaryti taip, kad didesnė gyventojų dalis imtų naudoti šias priemones. Tačiau esu tikra, kad bus daugiau švietimo ir noriu turėti vilties, kad jie bus atkaklūs dėl to.“
