Skaitmenizacija jau tapusi neišvengiama sėkmingo verslo dalimi, vien žengti šiuo keliu nebepakanka – reikia žinoti, kokiomis naujovėmis pasinaudoti, kad įmonei skaitmeninimo procesai padėtų aplenkti savo konkurentus ir patirti kuo mažiau nuostolių.
Skaitmenizacija jau tapusi neišvengiama sėkmingo verslo dalimi, vien žengti šiuo keliu nebepakanka – reikia žinoti, kokiomis naujovėmis pasinaudoti, kad įmonei skaitmeninimo procesai padėtų aplenkti savo konkurentus ir patirti kuo mažiau nuostolių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas įvardijo, kokios 5 skaitmeninimo tendencijos vyraus 2022 metais. Nuo jų neatsiliekančioms įmonėms bus lengviau užtikrinti tiek darbuotojų ir klientų pasitenkinimą, tiek efektyviau valdyti procesus bei pasiekti geresnius verslo rodiklius.
Daugiakanalių sprendimų verslui būtinybė
Tendencija, kad vartotojai tikisi nepriekaištingo funkcionalumo visuose pardavimo kanaluose – tiek fizinėse parduotuvėse, tiek naudojantis mobiliosiomis programėlėmis – tik stiprėja. „Dėl to būtina užtikrinti, kad visi klientų įtraukimo ir pardavimo kanalai būtų integruoti vieni su kitais, nepriekaištingai veiktų drauge ir gebėtų reaguoti į žmogaus gyvenimo įvykius“, – pabrėžia IT ekspertas.
Daugiakanalė prekyba tampa vienu iš svarbiausių prioritetų. Remiantis pasaulinės tyrimų ir konsultacijų įmonės „Forrester“ duomenimis, 2022 m. net 70 proc. rinkodaros specialistų nuosekliai taikys skaitmeninio įsitraukimo strategijas, o 17 proc. verslo atstovų daugiakanalių sprendimų galimybę įvardija kaip svarbiausią veiksnį renkantis naudojamus įrankius.
Prognozuojama, kad 2022 m. rinkodaros atstovai skirs iki 25 proc. biudžeto dalies technologinių įrankių ir paslaugų taikymui.
Klientų privatumo užtikrinimas
„Nors įmonės dažnai pabrėžia, kad jų klientų duomenų privatumas ir sauga yra vienas svarbiausių prioritetų, tai ne visada yra tiesa, – pastebi V. Kavaliauskas. – Tai paprasčiausiai galima pamatyti patikrinus, kokius klientų duomenis ar informaciją konkreti įmonė tvarko.“
Tą parodytų jau vien interneto svetainių slapukų, mobiliųjų programėlių prieigų politika. O detaliau išnagrinėjus įmonių naudojamus duomenų analizės įrankius, galima nustebti, kaip dažnai neatsakingai yra tvarkomi milžiniški klientų duomenų kiekiai.
Anot IT eksperto, prastas saugumo praktikų užtikrinimas kyla dėl kelių priežasčių: netinkamo prieigų valdymo, atviru tekstu tvarkomų asmeninių duomenų, neprižiūrimos duomenų aplinkos ar naudojant pažeidžiamumų turinčius įrankius.
Remiantis „Forrester“ duomenimis, atsakingos įmonės pasitelkia technologijų paketus, o ne pavienius įrankius, siekdamos užtikrinti gerąsias saugumo praktikas. Šie paketai apima rizikos vertinimą, tiekimo grandinės žemėlapį, realaus laiko rizikos žvalgybą ir veiklos tęstinumo valdymą. Atsakingos įmonės investuoja finansinius ir žmogiškuosius resursus, kad jų versle apdorojami duomenys ne tik duotų naudą, bet ir nebūtų atskleisti ar panaudoti nusikalstamais tikslais.
„Niekas nėra apsaugotas nuo kibernetinių atakų, bet tie, kurie rūpinasi kibernetinio saugumo higiena, patiria mažesnius nuostolius“, – pabrėžia V. Kavaliauskas.
Visuotinė patirtis – svarbus šiuolaikinio verslo strategijos elementas
Dėl pandemijos ir nuotolinio darbo daugeliui įmonių prireikė vidinių sistemų, kurios padėtų tinkamai organizuoti tiek vidinius darbo procesus, tiek išorinę komunikaciją. Esminius įmonės sprendimus įmonėms efektyviausia įgyvendinti remiantis darbuotojų, klientų ir naudotojų patirties rodikliais.
„Visuotinės patirties (angl. total experience) užtikrinimas gali paskatinti didesnį klientų ir darbuotojų pasitikėjimą, pasitenkinimą, lojalumą ir palaikymą“, – teigia IT ekspertas.
Remiantis technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Gartner“ ataskaitos duomenimis, iki 2026 m. 60 proc. didžiųjų įmonių naudos visuotinės patirties praktikas siekiant transformuoti savo verslo modelius ir taip pasiekti pasaulinio lygio klientų ir darbuotojų palaikymo lygį.
Lengvesniems procesams – platforminės paslaugos
Pastaruoju metu yra labai išaugęs platforminių sprendimų, pritaikytų konkrečioms industrijoms ar net labai specifiniams verslo procesams pagerinti, poreikis.
„Didieji debesijos paslaugų teikėjai, tokie kaip „Microsoft“, AWS, vos ne kasdien išleidžia vis naujas platformines paslaugas (angl. Platform-as-a-Service, PaaS), kurios sumažina administracinius rūpesčius vartotojams. Reaguodami į tai programinės įrangos gigantai, kuria naujas sistemas, kurios nereikalauja didelio modifikavimo ir yra lengviau įdiegiamos“, – aiškina V. Kavaliauskas.
IT ekspertas pastebi, kad atskiriems projektams įmonės neretai renkasi skirtingas debesijos gamintojų aplinkas, dalį sprendimų vis dar palieka veikti nuosavuose duomenų centruose. Matydami tai, gamintojai siūlo vis daugiau sprendimų, kurie leidžia naudoti kelių tiekėjų resursus vienu metu (angl. multi-cloud) bei hibridinės architektūros modelio (angl. hybrid-cloud) sprendimus.
Įmonės vis dažniau dalysis duomenimis tarpusavyje
Pasaulinės tendencijos rodo, kad įmonės vis dažniau taiko duomenų dalijimosi (angl. data-sharing) praktikas. Organizacijos prie savo duomenų suteikia prieigą kitai įmonei arba atvirkščiai – naudojasi galimybe prieiti prie trečiųjų šalių suteikiamų duomenų.
Remiantis „Gartner“ ataskaitos duomenimis, prognozuojama, kad iki 2023 m. tos organizacijos, kurios skatina duomenų dalijimosi praktikas, pralenks savo konkurentus, atsižvelgiant į daugelį verslo rodiklių.
„Galimybė dalytis apsaugotais duomenimis su kitais ekosistemos atstovais skatina naujų verslo modelių ir produktų atsiradimą, – pabrėžia „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius. – Geras to pavyzdys – kai pandemijos pradžioje mokslininkai ir medicinos atstovai sutelkė klinikinius duomenis bendrose platformose, tai leido paspartinti gydymo būdų ir vakcinų kūrimą. Be to, dalijimosi duomenimis praktikos padėjo vaistų gamintojams, ligoninėms ir vaistinėms efektyviai vykdyti išsamias vakcinacijos programas.“
