Už kiekvieno karo slypi politiniai tikslai. Hibridinis karas – ne išimtis. Tiesa, tokiame kare daugiau naudojamos nekonvencinės priemonės, kurios yra pigesnės ir veiksmingesnės. Tačiau kaip spartėjanti technologinė pažanga ir dirbtinio intelekto plėtra gali paveikti šiuolaikinę visuomenę? Su kokiomis naujomis grėsmėmis susiduria valstybės saugumas?
Už kiekvieno karo slypi politiniai tikslai. Hibridinis karas – ne išimtis. Tiesa, tokiame kare daugiau naudojamos nekonvencinės priemonės, kurios yra pigesnės ir veiksmingesnės. Hibridinio karo metu kovojančios valstybės naudoja masines informacijos priemones propagandai skleisti, vykdo kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektros tiekimo tinklus, vagia bei skelbia jautrią asmeninę informaciją.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau kaip spartėjanti technologinė pažanga ir dirbtinio intelekto plėtra gali paveikti šiuolaikinę visuomenę? Su kokiomis naujomis grėsmėmis susiduria valstybės saugumas?
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) politologo Ainiaus Lašo, tipinis hibridinio karo pavyzdys – Rusijos agresija prieš Ukrainą, kai naudojant kenksmingas kompiuterines programas (angl. malware) buvo siekiama pakenkti Ukrainos ekonomikai ir parodyti ukrainiečiams, kad jų vyriausybė nesugeba valdyti situacijos šalyje.
„Karinių veiksmų įkarštyje visos Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės buvo pajungtos kurti įvairiausio pobūdžio informacinį purvą prieš Ukrainą. Tokiu būdu bandoma silpninti Ukrainos pozicijas ir mažinti jos tarptautinių rėmėjų gretas, o iš kitos pusės – stiprinti pačių rusų paramą Kremliaus įsitraukimui į šį konfliktą. Aišku, ir Ukraina imasi atsakomųjų hibridinių veiksmų, bet jos pajėgumai yra daug kuklesni“, – sako A. Lašas, KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenei yra pasiekiama pakankamai daug informacijos apie naudojamas hibridinio karo formas bei priemones, tereikia tuo pasidomėti.
Ukrainos konfliktas suteikė galimybę iš pakankamai arti stebėti konflikto eigą ir naudojamų priemonių arsenalą. Tik ne visi žmonės kreipia į tai dėmesį ar tais dalykais domisi: „Kol kažkoks konfliktas nepaliečia jų tiesiogiai, tol jie jį ignoruoja ir nelabai susimąsto apie vienos ar kitos šalies keliamas grėsmes bei potencialius nuostolius, kuriuos šie priešiški veiksmai gali sukelti“.
KTU politologas prideda, kad tokiose situacijose tiek vyriausybės, tiek žiniasklaidos atsakomybė informuoti bei šviesti – itin svarbi.
„Ukrainos pavyzdys yra mums artimas bei suprantamas. Parodykime visuomenei, kodėl mums reikia investuoti į kibernetinį saugumą ir kaip konkrečiai Ukraina nukentėjo nuo Rusijos hibridinio karo. Tuo pačiu aiškiau pagrįsime visuomenei mūsų šalies investicijų į saugumo poreikį“, – sako A. Lašas.
Dirbtinis intelektas – ateities karų ginklas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Ingrida Norkutė pastebi, jog dirbtinio intelekto (DI) sąvoka dažnai asocijuojasi su mokslinės fantastikos vaizdiniais, kuriuose robotai bei kompiuteriai užvaldo savo kūrėjus, tačiau realybė yra kiek kuklesnė.
Pasak analitikės, šios srities esmė – suprasti pažinimo ir mąstymo mechanizmus ir juos imituoti naudojant aparatinę ir programinę įrangą, siekiant padėti arba pakeisti žmogaus veiklą. Šios technologijos padeda atverti naujos galimybės, pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui perleidžiamos užduotys, kurios yra per daug pavojingos ar suvartojančios per daug laiko.
„Negana to, DI gali būti panaudojamas tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje, taip užsitikrindamas vietą kaip viena esminių technologijų hibridinio karo metu. Dažniausiai šios technologijos pasitelkiamos informacijai –vaizdams arba įrašams – apdoroti, taip pat sukeliant kibernetinio saugumo problemas bei siekiant padidinti kovinėse operacijose dalyvaujančių kariuomenių operatyvinį veiksmingumą“, – sako I. Norkutė.
DI ateityje bus nepakeičiamas – JAV Saugumo departamentas planuoja kitais metais investuoti 874 milijonų dolerių būtent į šią technologiją, siekdama atgrasyti Kiniją bei jai neužleisti lyderės pozicijų šioje srityje.
Inovacijų ir pažangių technologijų taikymu valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimui, dirbtinio intelekto panaudojimu hibridinio karo iššūkiams atremti nuosekliai domisi ir Lietuvos kariuomenė. Šių metų lapkričio 12-14 d. Lietuvos kariuomenė kartu (LK) su Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) surengė kibernetinio saugumo hakatoną „DELTA 1“, skirtą Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimui.
„Dirbtinis intelektas atlieka itin reikšmingą vaidmenį informaciniame hibridinio karo fronte, o kova su dezinformacija tampa panaši į „katės-pelės“ žaidimą tarp kovojančių su informacinėmis grėsmėmis ir jas kuriančiųjų. Internetas, socialiniai tinklai, anksčiau buvę tarsi neutralūs arbitrai su pozityviomis žinutėmis tapo tiek įrankiu siekti propagandinių tikslų, tiek pačiu mūšio dėl širdžių ir protų lauku“, – sako kariuomenės analitikė.
Technologijų generuojamas turinys silpnina pasitikėjimą valdžia
Hibridiniame kare neišvengiamai dalyvauja internetiniai „troliai” – tai asmenys, kurie prisijungia prie įvairių grupių ir skelbia kurstančias, įžeidžiančias žinutes. Pasak I. Norkutės, šalia „trolių“ – realių žmonių, užsiimančių priešiškos informacijos kūrimu bei sklaida – pasitelkiami ir „botai“ , kurie automatizuotai atlieka žmonių, dirbančių su kompiuterio programa, pavestas užduotis.
Programinės įrangos valdomi vartotojai generuoja bei platina žinutes, rašo komentarus. Nors jie buvo gana plačiai naudojami dar 2011 m. „Arabų pavasaro“ metu botų veikla akademikų bei politikų akiratyje atsidūrė tik po 2016 m. JAV prezidento rinkimų, kuomet socialinis tinklas „Twitter“ pašalino per 50 tūkst. rusiškos kilmės netikrų paskyrų, kurios masiškai dalinosi žinutėmis, palaikančiomis Donaldą Trumpą.
Kariuomenės analitikės teigimu, nors 2016 m. rinkimai atkreipė plačiosios visuomenės dėmesį į botų problemą, Baltijos šalyse jų apstu. Vien tik šiais metais, naujausiaisiais NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro duomenimis, Baltijos šalys patyrė ir susidūrė su intensyvia, nors ir gerokai sumažėjusia botų veikla, daugiausiai „Twitter“ bei „Vkontakte“ tinkluose.
„Didžiausias botų aktyvumo šoktelėjimas rusų kalba buvo susijęs būtent su Baltijos šalyse vykdomomis „Steel Shield“ pratybomis, o anglišku turiniu besidalinantys botai kibo į darbą JAV Valstybės sekretoriui Mike Pompeo pasirašius glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Lenkija“, – pasakoja I. Norkutė.
Negana to, Lietuvos aktualijos botų akiratyje atsidūrė dažniau nei kaimynų; pastebimas ryškus aktyvumas platinant žinutes apie „Geležinio Vilko 2020“ pratybas kaip Covid-19 židinį. Taip pat 2021-ųjų sausio mėnesį cirkuliavo pranešimai apie kaltinimus Vyriausybei per pandemijos įkarštį prioretizuojant išlaidas krašto apsaugai.
„Tokios žinutės bandė pateikti iškreiptą NATO vaizdą kaip keliančio grėsmę valstybių narių gyventojams bei monopolizuojančio jų biudžetus, taip prisidedant prie visuomenės supriešinimo. Toks visuomenės supriešinimas yra viena iš pagrindinių keliamų grėsmių. Dezinformacijos ekspertai sutaria, jog didžioji botų keliama grėsmė yra ne tiek tiesioginė – t. y. žinutės, kurios yra transliuojamos, bet sukuriamas informacinis triukšmas, kuris neleidžia atsirinkti, kas yra tikra“, – sako kariuomenės analitikė.
I. Norkutės teigimu, toks informacinio lauko užtvindymas turi didelį potencialą trikdyti demokratinius procesus – jis kelia chaosą, kuris atsiliepia silpnėjančiu pasitikėjimu institucijomis bei bet kokia informacija viešojoje erdvėje.
Įtaigūs sugeneruoti audio bei video įrašai – šių dienų realybė
Atsiradus susidomėjimui botų veikla bei išaugus jų „medžiotojų“ gretoms, išaugo ir botų sudėtingumas. Pasak I. Norkutės, ganėtinai primityvias paskyras su internetinėmis, lengvai atpažįstamomis nuotraukomis pakeitė gan kruopščiai DI generuojamos nuotraukos. Taip pat patobulėjo ir pačios žinutės bei komentarai.
Vis dėlto dezinformacijos ekspertai su nerimu laukia, ko galima tikėtis iš sparčiai tobulėjančios deepfake technologijos, leidžiančios sugeneruoti įtaigias video ar audio žinutes, kurioje matomi veikėjai „sako“ jiems sukurtą tekstą.
Dar 2018 metais interneto platybes apskriejo video, kuriame buvęs JAV prezidentas Barackas Obama necenzūriniais žodžiais iškoneveikė Donaldą Trumpą. Vėliau paaiškėjo, jog tai tebuvo komiko Jordano Peele‘o bei dirbtinio intelekto darbas.
„Šio netikro pranešimo įtaigumas privertė sunerimti. Melagienų (angl. fake news) įtaka gali nublankti prieš deepfake keliamas grėsmes. Visgi nors šios technologijos turinys atrodo itin bauginančiai, ekspertai jų realią įtaką vertina atsargiai“, – sako kariuomenės analitikė.
Dirbtinio intelekto eksperto Tim Hwang teigimu, tikėtina, jog deepfake technologija nebus naudojama taip plačiai ir dažnai, kaip baiminamasi, tačiau galima tikėtis šia technologija sukurtų žinučių antplūdžio kritiniais momentais, užuot išnaudojant technologijos galimybes.
Vis dėlto, I .Norkutė pastebi, kad dezinformacijos ekspertai apie DI ateitį ir jo kelsiančias grėsmes vieningos nuomonės neturi.
„Iš vienos pusės, dirbtinis intelektas ir toliau tobulės, jo demaskavimas vis bus sudėtingesnis, ir, kaip teigia internetinės propagandos ekspertas Samuelis Woolley, tie, kurie užsiima informacinių grėsmių analize ir demaskavimu, vis bandys pavyti agresorius, kurie atranda įmantresnių būdų išlikti nepastebimiems. Kita vertus, vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto pajungimą kovai su dezinformaciją, ypač greitam melagienų, botų veiklos aptikimui ir neutralizavimui“, – teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė I. Norkutė.
