Nuotolinės darbo galimybės, įvairiausi mokymai, pamokos bei paskaitos ekrane – tai naujoji šių dienų realybė, kurios plėtrą paspartino pasaulinė pandemija. Tačiau viešoje erdvėje nenutyla kalbos apie nuotolinio mokymosi trūkumus – ypač mokyklose bei universitetuose. Lietuvos bei užsienio ekspertai įsitikinę – nuotolinio mokymosi problemas padės spręsti virtualios realybės technologijos.
Nuotolinės darbo galimybės, įvairiausi mokymai, pamokos bei paskaitos ekrane – tai naujoji šių dienų realybė, kurios plėtrą paspartino pasaulinė pandemija. Vien per praėjusius metus net 64 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi nuotoliniais kursais. Tačiau viešoje erdvėje nenutyla kalbos apie nuotolinio mokymosi trūkumus – ypač mokyklose bei universitetuose. Lietuvos bei užsienio ekspertai įsitikinę – nuotolinio mokymosi problemas padės spręsti virtualios realybės (VR) technologijos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) dėstytojo Tomo Blažausko, nors daug kas ugdymo procese persikėlė į nuotolinę erdvę, tačiau VR įrankiai dar nėra plačiai taikomi.
„Nuotolinis mokymasis šiandien yra neišvengiamas. Įvairūs internetiniai kursai yra ne tik efektyvus būdas gauti žinių bei įgūdžių, bet ir santykinai pigesnis. Vis dėlto, tiek mokykloje, universitete, tiek darbo aplinkoje, reikia ne tik įgyti žinių, bet ir pamatyti, atlikti tam tikrus procesus gyvai, bendrauti“, – sako T. Blažauskas.
Pagrindinė nuotolinio mokymosi kliūtis – bendravimas
Tamperės universiteto atlikti tyrimai rodo, kad VR įrankiai įgalina naujus problemų sprendimo metodus, padidina dėmesio koncentraciją bei pagerina bendravimą, kas dažnai yra įvardijama kaip nuotolinio darbo ar mokymosi kliūtis.
Pasak T. Blažausko, įvairūs efektyvūs mokymosi metodai įtraukia ir grupines veiklas, todėl reikia ne tik tobulinti nuotolinio mokymosi metodus, bet ir gyvą kontaktą, o esant galimybei naudoti abu metodus: „Nuotolinio mokymosi trūkumus – grupines ir fizines veiklas – padėtų spręsti virtualios realybės technologijos“.
Pavyzdžiui, VR aplinkoje žmonės gali susitikti ir bendrauti – prieiti prie dėstytojo ir paprašyti patarimo ar kartu su savo grupe atsiskirti ir aptarti vykdomą užduotį. Be to, virtualioje realybėje asmuo gali natūraliai judėti ir atlikti analogiškus realybei veiksmus: paspausti ranką, pagriebti ar padėti daiktą ir kitus.
„Toks mokymasis ypač tinka tiems, kurie turi dominuojantį kinestetinį suvokimą – šiais laikais sukuriama vis daugiau įrenginių, kurie leidžia pajusti prisilietimą, pasipriešinimo jėgą, šaltį ar šilumą“, – pasakoja KTU IF dėstytojas.
Tamperės universiteto – kuris kartu su KTU priklauso jungtiniam ECIU universitetui – VR ekspertas Osku Torro prideda, kad nuotolinėje aplinkoje susiduriama su bendru problemų sprendimo priėmimu.
Asinchroniniai įrankiai – tekstas – yra puikūs perduodant daug informacijos, tačiau keliems žmonėms, dirbantiems su tokia informacija, yra sunkiau įsitraukti bei prieiti prie tų pačių išvadų. Tuo tarpu sinchroniniai įrankiai – vaizdas – puikiai tinka aptarti idėjas, tačiau nepakeičia gyvų pokalbio veiksmingumo.
Pasak O. Torro, socialinė virtuali realybė, kuomet VR naudojasi keli vartotojai, palaiko sinchroninį ir asinchroninį bendravimo procesus. Pavyzdžiui, 3D modelius arba duomenų vizualizacijas galima panaudoti diskusijoms ar dialogui, o tai skatina bendrai interpretuoti turimą informaciją. Be to, dabartinė nuotolinio mokymosi aplinka nepalengvina neformalaus bendravimo, ir tai – vienas iš svarbiausių jos apribojimų.
„Tekstiniai arba žodiniai komentarai yra svarbi grįžtamojo ryšio dalis, kuomet vartotojai gali padėti arba keistis idėjomis, kurių neriboja laikas. Be to, neformalios VR erdvės gali būti realybės atspindys, pavyzdžiui, įmonės fizinio poilsio kambario kopija, kurioje bendraujama, nėra formalių taisyklių. Taigi VR suteikia galimybę ne tik efektyviai mokytis, bet ir dalytis patirtimi, kurios nebūtų galima pasiekti jokiomis kitomis nuotolinėmis priemonėmis“, – prideda Tamperės universiteto tyrėjas.
VR galimybės neribotos, tačiau tai – brangi technologija
Pasak O. Torro, žmonių smegenys virtualią realybę supranta kaip tikrą, nors ir žino, kad tai – netiesa. Kadangi aplinka atrodo itin tikroviškai, naudotojai joje elgiasi kaip realioje.
„Virtualioje realybėje studentai gali pažvelgti į mokomąją medžiagą iš kelių perspektyvų: paukščio skrydžio, 1:1 mastelio, dalyvauti realiose ar įsivaizduojamose situacijose. Tokia patirtis didina studentų motyvaciją. Ir tai – tik pirmosios kartos VR patirtis. Tikimasi, kad ateityje technologija bus dar tobulesnė“, – teigia VR ekspertas.
Tyrėjas įsitikinęs – teoriškai VR galimybės ugdyme yra neribotos, tačiau praktiškai VR potencialas yra susijęs su sudėtingu VR aplinkų kūrimu.
„Skirtingiems studentams reikia skirtingų priemonių, tačiau kuo daugiau informacijos turima, tuo daugiau kainuoja VR kūrimas bei diegimas“, – sako jis ir prideda, kad labai svarbu suprasti, kad VR gali stimuliuoti viską, ko žmogus nori.
„VR aplinkoje studentai ir dėstytojai gali manipuliuoti laiku ir erdve – pamokos gali vykti bet kur, pavyzdžiui, Marse arba kosminiame laive. Studentai galėtų keliauti į juodąją skylę ir, skirtingai nei realiame pasaulyje, sugrįžti gyvi. Taip pat yra ir galimybė būti kuo nori – jei studijuojate varles, VR aplinkoje galite ja tapti. Taigi VR yra ne tik tai, kas jau egzistuoja“, – aiškina jis.
Be to, VR įrankiai leidžia žmonėms patobulinti arba transformuoti neverbalinės komunikacijos procesus – virtualios realybės aplinkoje dėstytojas gali stebėti visus mokinius vienu metu. Tyrimai rodo, kad toks „dirbtinis žvilgsnis“ didina studentų motyvaciją ir susikaupimą, net ir žinant, kad žvilgsnis – netikras.
VR – tai galimybė universitetams papildyti gyvas paskaitas
Virtualios aplinkos pavyzdžiai švietime, orientuoti į tarptautines galimybes, jau diegiami ir Europoje. Siekiant išspręsti nuotolinio mokymosi trūkumus tarp skirtingų universitetų studentų, Tamperės universitetas kartu su Suomijos kompanija „Zoan“ pristatė išplėstos realybės (angl. extended reality, XR) ECIU universiteto studentų miestelį.
„Įprastos nuotolinio mokymosi aplinkos turi rimtų ir esminių apribojimų, susijusių su susitelkimu ties užduotimis, kūrybiškumu, bendru supratimu ir bendravimu. Tai – ypač didelė problema ECIU universiteto iššūkiais grįsto mokymosi aplinkoje“, – sako O. Torro, kuris kuria ECIU universiteto „XR Campus“ dizainą, atsižvelgiant į naudotojų poreikius.
Naujoje virtualios realybės aplinkoje jungtinio ECIU universiteto bendruomenės nariai – 11 Europos universitetų, tarp jų ir KTU – galės glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant iššūkius ir įgyjant naujų žinių bei įgūdžių. Miestelis yra sukurtas kaip parkas, į aplinką patekti bus galima naudojantis VR įranga ir kompiuteriu, o ateityje – ir mobiliuoju telefonu.
„Virtuali realybė universitetams gali padėti savo veiklą praplėsti virtualiame pasaulyje. Geriausios mokymosi aplinkos, kursai gali būti taikomi bei naudojami nepaisant geografinių apribojimų, suteikiant studentams galimybę efektyviai mokytis, įsitraukti ir transformuoti mokymosi patirtį. Pavyzdžiui, kodėl gi neaplankius kosminės stoties? Virtuali realybė – tai ne tik pabėgimas į virtualų pasaulį, bet ir galimybė naudotojams praplėsti savo pasaulėžiūrą, tuo pačiu smagiai leidžiant laiką“, – sako O. Torro.
Šiuo metu XR studentų miestelyje naudojami avatarai, 3D bei erdvinis garsas, kuris imituoja natūralų gyvą bendravimą. Be to, naudotojai gali atsisiųsti ir sąveikauti su 3D modeliais, kurti lipdukus ir lentas, žiūrėti 360 laipsnių vaizdo įrašus, naudotis 3D piešimo bei kitomis funkcijomis. Naudotojų pseudoportretai kuriami remiantis nuotraukomis, tačiau juos galima koreguoti.
O. Torro teigia, kad ateityje miestelis bus tobulinamas – įtraukiama vis daugiau funkcijų, kurios pagerins naudotojų virtualią patirtį: „Galutinis ECIU universiteto „XR Campus“ tikslas yra sukurti naujus problemų sprendimo metodus, padidinti studentų susitelkimą į užduotis ir pagerinti jų socialinius santykius mokantis nuotoliniu būdu“.
Pastebimas virtualios realybės specialistų trūkumas
KTU VR ekspertas T. Blažauskas įsitikinęs, kad bendrajame Lietuvos švietimo skaitmenizacijos lauke, matomi ryškūs bei teigiami pokyčiai. Jis pastebi, kad pandemijos pradžioje žmonės gana entuziastingai ėmėsi nuotolinio mokymosi, tačiau vėliau jie pavargo: „Atėjo ir supratimas, kad norint kokybiškai paruošti nuotolines pamokas ir dar pasiekti rezultatų – reikia įdėti daugiau darbo nei tradiciniam mokymesi“.
Vis dėlto, tiek mokyklos, universitetai, įmonės, tiek valdžia nori išmėginti naujus dalykus, pasiūlyti mokiniams ir studentams naujus mokymosi metodus ir tai, anot T. Blažausko, yra labai svarbu.
„Tiesa, šiuo metu trūksta IT srities specialistų, galinčių kurti skaitmeninį turinį, tame tarpe ir sprendimus skirtus virtualiai bei papildytai realybei – tai lemia ir didesnį sprendimų kūrimo laiką bei kainą. Technologiniai sprendimai čia nepadės – reikia skatinti ir ugdyti skaitmeninių edukacinių inovacijų kultūrą bei skatinti mokinius rinktis šios srities specialybes“, – teigia KTU IF dėstytojas.
Anot jo, nors VR ir neatstos tikros patirties ar aplinkos, kai nėra sąlygų vykdyti fizinius mokymus ar jie – per brangūs, tai ypač gera alternatyva ne tik sudominti jaunąją kartą, bet ir suteikti galimybę daugiau pasipraktikuoti.
„Manau, kad ateityje mokymasis pasitelkiant virtualios realybės įrankius taps panašus į šiuolaikinį, kuriame naudojamos nuotolinio mokymosi technologijos. VR technologijos bus ne tik efektyvios, bet ir plačiai naudojamos. Taip kaip dabar turime tokias platformas kaip „Coursera“, „Udemy“ ar „Pluralsight“ – panašias platformas turėsime ir virtualiajai realybei“, – sako T. Blažauskas.
KTU tyrėjai ir studentai eksperimentuoja bei ieško sprendimų Virtualios realybės laboratorijoje (VR Lab) – VR mokymosi technologijos yra svarbi šios laboratorijos veiklos sritis. Tyrėjai ne tik dalyvauja tarptautiniuose mokslo ir studijų projektuose, susijusiuose su VR panaudojimu mokymesi, bet ir ruošia mokymosi programas moksleiviams ir studentams (medicinos ir technologijos mokslų).
„Atliekame įvairius tyrimus doktorantūros ir magistrantūros studijose. Kaip tik šiuo metu „VR Lab“ dirbantys studentai dalyvavo INTAP konferencijoje, Agder universitete, ir kartu su Adger ir Sienos universitetais pristatė įgyvendintą projektą, kuriame virtualioji realybė papildyta lietimo pojūčiais naudojama mokymuisi“, – sako T. Blažauskas.
