Popieriniams dokumentams mirties nuosprendis rašomas jau porą dešimtmečių, tačiau šimtmečiais gyvuojantis būdas dokumentuoti įvykius, patvirtinti sandorius ir patvirtinti savo tapatybę nepasiduoda lengvai. Naujausias Europos Sąjungos ėjimas – popierinių (ir plastikinių) dokumentų galutiniam išleidimui užtarnautą poilsį pasitelkta blokų grandinių technologija. 
Popieriniams dokumentams mirties nuosprendis rašomas jau porą dešimtmečių, tačiau šimtmečiais gyvuojantis būdas dokumentuoti įvykius, patvirtinti sandorius ir patvirtinti savo tapatybę nepasiduoda lengvai, rašoma „Infobalt“ pranešime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujausias Europos Sąjungos ėjimas – popierinių (ir plastikinių) dokumentų galutiniam išleidimui užtarnautą poilsį pasitelkta blokų grandinių technologija. Kriptovaliutų išpopuliarinta technologija žada kartais matuojamą didesnį greitį, saugumą ir kur kas mažesnę kainą tvirtinant ir tikrinant operacijas, identifikuojant žmones, įmones, institucijas, daiktus.
Tačiau prie jau sukurtos infrastruktūros kol kas vangiai besijungiančios Lietuvos institucijos šalies gyventojus ir pačią valstybę gali palikti ES skaitmeniniame užribyje. Arba – tiesiogine prasme – popierinėse paraštėse.
PDF dokumentai – ne išeitis
„Valdžios institucijos, akredituotos įstaigos yra svarbūs įvairių sandorių tarpininkai, nes jų išduodami arba patvirtinami dokumentai, tokie kaip asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, gaminių saugos ir kilmės dokumentai yra tipinis būdas patikrinti informaciją apie žmones ir prekes. Šimtus metų popieriniai dokumentai buvo tvirtinami institucijų, o tai garantavo kasdienių sandorių, vykstančių pasaulio ekonomikoje, teisėtumą“, – sako „Infobalt“ Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovas Virgilijus Dirma.
Bet išaugus žmonių, verslų ir informacijos mobilumui, fiziniai dokumentai tapo inkaru. Iš dalies, skaitmenizuojant, juos pavyko persodinti į greitesnį traukinį. Popierius (ar plastiko kortelė), kaip dokumento fizinis kūnas, nors ir tampa atgyvena, jis vis dar sėkmingai tarpsta elektroninėje erdvėje kaip PDF, „Word“ ar kitas, tradicinį puslapį primenantis skaitmeninis vaizdas, su vieta antspaudui, parašui. Tokie skaitmenizuoti dokumentai vis dar yra kliūtis, trukdanti ir trikdanti spartesnį ir efektyvesnį keitimąsi duomenimis tarp valstybių.
Be to, V. Dirmos teigimu, jie taip pat palieka vietos piktavališkai veiklai. „Kadangi be tinkamų skaitmeninių priemonių elektroninius dokumentus gana lengva padirbti, todėl tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepasitikėjimas skaitmeniniu pasauliu vis dar kelia didžiulį iššūkį vyriausybėms“, – pabrėžia V. Dirma.
2020 metų pradžioje 29 Europos šalys (ES ir Norvegija su Lichtenšteinu) pradėjo kurti Europinės blokų grandinių paslaugų infrastruktūrą, angliškai trumpinamos kaip EBSI (European Blockchain Services Infrastructure – EBSI). Tai buvo rezultatas dar 2018 metais suburtos Europos blokų grandinių partnerystės sutarimo bendradarbiauti teikiant tarpvalstybines skaitmenines viešąsias paslaugas, laikantis aukščiausių saugumo ir privatumo standartų.
Dokumentus laikytų savo skaitmeninėje piniginėje
EBSI stuburas – visose šalyse partnerėse veikiančių blokų grandinių mazgų tinklas. Kiekvienas jų gali dubliuoti bet kurį kitą mazgą, veikiantį tinkle. Visų šalių mazgai veikia išvien, tai reiškia, kad atsitikus nenumatytam atvejui kuriam nors viename ar keliuose mazguose (užlietas vandens ar pan.), sistema toliau aptarnaus vartotojus. Tokiu būdu sukuriama aukšto patikimumo sistema, paremta paskirstyta architektūra, kuri leidžia kurti įvairias skaitmenines paslaugas nepriklausomai ir lengvai jas prijungti prie bendro tinklo.
Pati blokų grandinių technologija – EBSI atveju naudojama paskirstytųjų įrašų technologija (DLT) yra tik sprendimas užtikrinantis, kad informacija apie tinkle atliekamas operacijas yra saugoma decentralizuotai, o kiekvienas įrašas yra apsaugomas sudėtingais matematiniais algoritmais tuo užtikrinant autentiškumą ir nepakeičiamumą.
„Prie tinklo jungiantis institucijoms, žmogus galės prisijungti prie viešųjų paslaugų – nebūtinai Lietuvos – sistemų naudodamas jo asmeninėje kriptografinėje saugykloje – supaprastintai sakant, skaitmeninėje piniginėje, saugomą identifikatorių – savotišką skaitmeninį pasą, patvirtintą atsakingų ES institucijų. Tokioje piniginėje gali būti ir kiti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninis pasas, universiteto baigimo diplomas ir kiti“, – aiškina EBSI mazgą Lietuvoje diegiančios „Sistemų integracijos sprendimai“ vadovas Rišardas Bedulskis.
Pigesnis ir lankstesnis naujos kartos el. parašas
Pasak jo, nors šiuo metu Lietuva turi vieningo skaitmeninio prisijungimo sprendimus, tokius kaip Elektroniniai valdžios vartai, tačiau tai apima tik viešojo sektoriaus paslaugas. Be to jei vartotojas nori pasiekti kitos šalies paslaugas toks sprendimas netinka arba jo sukūrimas yra gana sunkiai įgyvendinamas, nes reikia suderinti visų ES šalių sistemas.
„Patikimumas ir patogumas keliamas visai į kitą kokybinį lygį: vietoje pasirašymo bet kokio turinio, kuriamas patikimas dokumentas, kuris gali būti apdorojamas automatiškai – be žmogaus įsikišimo. Būtent tai ir leistų automatizuoti daugelį procesų, sumažinti biurokratiją ir kurti realiu laiku veikiančias valstybės institucijas“, – pabrėžia R.Bedulskis.
Tarp kitų galimų EBSI panaudojimo pavyzdžių – mokslų baigimo pažymėjimas, kurį galima skaitmenizuoti ir saugoti absolvento skaitmeninėje saugykloje. Jis yra pasirašomas prie EBSI prisijungusios mokslo įstaigos ir gali būti pateikiamas kartu su kitais reikalingais asmens duomenimis. Įrašų autentiškumą ir validumą priimančioji įstaiga gali patikrinti automatiškai naudodama tą pačią EBSI ekosistemą. Tokiu būdu piliečiui nereikia pateikti savo kvalifikaciją įrodančių fizinių dokumentų, o įstaigoms nereikia turėti daug integracijų.
Be to, EBSI gali padėti gerokai suefektyvinti šiuo metu naudojamą elektroninį parašą, kuriam naudojami sertifikuojančių institucijų išduodami kvalifikuoti sertifikatai. „Dabartiniai el. parašai nėra tobuli, turi daug trūkumų, kurie buvo nustatyti įvairiais ES atliktais tyrimais, tokių kaip integravimas tarptautiniu mastu, ir daug kainuoja. EBSI suteikia galimybes greičiau, pigiau išduoti sertifikatus kitiems, jo pagrindu veikiantis el. parašas būtų tarptautinis“, – aiškina R. Bedulskis.
Lietuvos institucijos jungiasi vangiai
Lietuvoje nuo šių metų pavasario jau veikia EBSI tinklo „DLTnode“ mazgas, kurį sukurti buvo deleguota asociacijai „Infobalt“ su privačiais partneriais.
„Mūsų tikslas – sukurti, išbandyti paskirstytų duomenų technologijos (angl. Distributed ledger technology) mazgą, prijungtą prie EBSI tinklo. Ir, žinoma, pademonstruoti šios infrastruktūros privalumus šalies institucijoms, viešajam sektoriui, verslui, padėti jiems prisijungti prie šio tinklo. Džiaugiamės, kad iniciatyvą palaiko Kauno technologijos universitetas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – sako EBSI mazgą Lietuvoje „DLT Node“ valdančios VšĮ „eDelivery LT“ direktorius Jonas Žalinkevičius. Tačiau ji pastebi, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, viešasis sektorius vis dar jungiasi vangiai.
„Vien EBSI tinklo mazgo turėjimas Lietuvoje savaime nesuteiks mūsų šalies gyventojui prieigos prie tinklo ir jo galimybių. Įstaigos turi ir privalo įsitraukti į šį procesą, t.y. suteikti identifikatorius, tvirtinti duomenis ir t.t. Be to normali komunikacija ES mastu bus sunkiai įmanoma. Nekreipdami dėmesio į šią iniciatyvą galime atsirasti Europos skaitmeninės darbotvarkės paraštėse“, – pažymi J. Žalinkevičius.
„Tikimės, jog su laiku viešojo sektoriaus susidomėjimas ir prisijungimas prie EBSI paspartės, kai pamatys konkrečius pavyzdžius ir supras, jog EBSI palengvina kasdienių reikalų tvarkymą ir jie patys galės visiškai atsakyti už savo duomenis. Tai realus sprendimas, kuris kuriamas žmogui ir jam tarnaus, o ne vers jį taikytis prie aplink šimtus sukurtų ir kuriamų sistemų“, – viliasi J. Žalinkevičius.
