IT sektoriuje sparčiai išpopuliarėjęs ir dažnai naudojamas „Agile“ įrankių ir principų taikymas leidžia ne tik sklandžiai suvaldyti didžiulius projektus, bet ir išmoko lanksčiau priimti pokyčius, išvengti rimtų krizinių situacijų.
IT sektoriuje sparčiai išpopuliarėjęs ir dažnai naudojamas „Agile“ įrankių ir principų taikymas leidžia ne tik sklandžiai suvaldyti didžiulius projektus, bet ir išmoko lanksčiau priimti pokyčius, išvengti rimtų krizinių situacijų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ testavimo praktikų vadovo Nikolajaus Tolkačiovo teigimu, „Agile“ metodologijos sėkmę lemia nuoseklus jos pritaikymas bei darbuotojų kompetencija. Šie principai leidžia organizacijai dirbti lengviau ir greičiau, o pasitelkus šią metodiką bet kurioje kitoje veikloje, galima išmokyti paprasčiau suvaldyti iššūkius bei išvengti sunkiai ištaisomų klaidų.
Padeda planuoti laiką
„Agile“ nuo įprastų projektų valdymo modelių pirmiausia skiriasi tuo, kad projektas nėra įgyvendinamas visas iš karto, o viskas yra tiksliai suplanuota mažais etapais: sudaromas veiksmų planas, nustatomi tikslai ir prioritetai, taip yra paprasčiau suvaldomi ne tik kliento, bet ir produkto kūrėjų lūkesčiai. Tokiu būdu pavyksta sėkmingai išvengti požiūrio neatitikimų, biudžeto svyravimų ar projekto vykdymo nesklandumų bei nesusikalbėjimų.
Anot N. Tolkačiovo, „Agile“ gali pasitarnauti ne tik kuriant technologinius sprendimus, bet ir įgyvendinant didelius ir kompleksinius verslo projektus. „Agile“ idealiai tinka toms veikloms, kur yra labai sudėtinga prognozuoti toli į ateitį arba ta ateitis labai greitai kinta. Pagrindinė nauda, kurią suteikia ši metodologija – tai tikslingas laiko naudojimas ten, kur tai yra labiausiai reikalinga.
„Agile“ metodologija – tai lyg detali instrukcija, kuri padeda suskirstyti visus darbus į smulkius etapus. Taip užduotys pasidaro aiškesnės, o aiški proceso eiga, leidžia stebėti, kaip vyksta progresas. Kuriant programinę įrangą yra labai svarbu po kiekvieno žingsnio, užduoties matyti, įvertinti net ir pasiektus labai mažus rezultatus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai projekto valdymo ciklui yra neskiriama daug dėmesio, o efektyvumas pradedamas matuoti, tik pasiekus galutinį rezultatą.
Tačiau taip elgiantis gali tekti viską perdaryti iš naujo. Jei projekto apimtis yra labai didelė, o klientas pamato tik galutinį rezultatą, kuris jo netenkina, projekto darbai gali užtrukti. Įsivaizduokite namo statybą, kur viskas suskirstyta etapais – pamatai, sienos, stogas ir numatytas aiškus terminas, kada bus pastatytas visas būstas. Iš karto matosi progresas ir aiški darbų seka, tačiau to nesilaikant ir suskirsčius darbus chaotiškai, bendras rezultatas gali užtrukti, bei netenkinti, o tokį statinį gal tektų ir nugriauti. Tokį pat principą galima pritaikyti, bet kuriems darbams, kuriuos darai kasdien“, - įsitikinęs N. Tolkačiovas.
Matomas aiškus progresas
N. Tolkačiovo teigimu, „Agile“ darbo progresas yra stebimas užduočių lentoje (angl. Scrum board), kurioje matosi kokius uždavinius jau galima pradėti, kurie yra šiuo metu jau vykdomi ir kas jau yra atlikta. „Agile leidžia koncentruotis į tuos darbus, kurie yra aiškūs ir leidžia keisti prioritetus, jei yra matoma, kad kai kurie sprendimai nebuvo teisingi. Tai leidžia tikslingai suplanuoti laiką ir susikoncentruoti tik į svarbiausias užduotis.
„Kai komanda yra didelė ir darbų yra labai daug šis įrankis, padeda pamatyti bendrą vaizdą, užduočių statusus. Karantino metu, kai kurie kolegos, šį principą sėkmingai taikė ir šeimoje, ypač su vaikais. Taip yra suplanuojami ir užrašomi visi šeimos darbai, kuriuos reikia tą dieną atlikti. Vaikams labai patinka stebėti užduočių progresą, o pats veiksmas, kai jie imasi darbų, tampa tarsi žaidimas.
Pirmiausia lentos kairėje pusėje surašomi darbai (angl. To Do), pradėtus darbus reikia pažymėti lentos viduryje, progreso skiltyje (angl. In Progress), o atliktus darbus reikia perkelti prie užbaigtų kategorijos (angl. Done). Tai leidžia vizualiai matyti visą progresą. Taip vaikai neužmiršta ir aiškiai žino, kiek darbų yra būtina atlikti ir kada jie gali padaryti pertraukas ar užsiimti kita veikla. Taip vaikas yra mokomas savikontrolės ir planavimo pagrindų. Tačiau šie principai gali padėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, dirbantiems, bet kurioje srityje“, – pavyzdį pateikia vadovas.
Pritaikė ir karo tarnyboje
Testavimo praktikų vadovo teigimu, jau daugelį metų „Agile“ mūsų kompanijoje tapo darbo kultūros dalimi. „Agile“ metodologija yra vienas iš būtinų elementų, kad galėtume dirbti efektyviau. Jau daugelis mūsų klientų Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje naudoja šią metodologiją, tai leidžia mums padėti klientams siekti efektyvumo ir įdiegti jų versle gerąsias praktikas.
„Labai dažnai įmonėje, kurioje oficialiai yra naudojamas „Agile“, efektyvumo rodikliai stipriai išauga arba tai leidžia pamatyti tikrą situaciją ir laiku pastebėti kritines situacijas. Visada atsiradus naujiems prioritetams galima visus darbus mesti ir imtis didesnio prioriteto darbų, tačiau išlaikyti nuoseklumą ir sveiką protą yra būtina. Jei mes kelis mėnesius dirbome prie funkcionalumo, kuris pasirodo vartotojui visiškai nėra reikalingas, o gal net ir trukdo, mes turėtume sugebėti tiesiog išmesti tą darbą ir jo nebevystyti, tačiau nuo to procesas neturi nukentėti“, – įsitikinęs vadovas.
N. Tolkačiovo teigimu, vienas iš didžiausių šios metodikos pranašumų yra tai, kad ji paremta tuo, kad didelė dalis proceso valdymo yra atiduodama komandai, kuri gali efektyviai sustyguoti visus procesus ir taip išvengti didžiosios dalies klaidų atsiradimo, taip taupant savo ir komandos laiką.
„Asmeniniam gyvenime susidūriau su tokia dilema tarnaudamas kariuomenėje. Dalyvaudami pratybose, mūsų kuopa turėjo užduotį apginti pastatą ir buvom pasiruošę jo gynybai, bet artėjant praktinėms pratyboms dažnai keitėsi nurodymai ir supratome, kad kai kurie mūsų darbai buvo padaryti veltui.
Kas kartą atsiradus naujai informacijai tekdavo greitai adaptuotis iš naujo. Bet kariuomenėje yra labai aiškūs prioritetai ir vienas iš jų – sugebėti išgyventi. Tarkime, jei mes galvojame, kad priešas mus puls iš šiaurės ir mes visą savo gynybą sudėliojame turėdami tokią informaciją ir pabaigus darbą gauname informaciją, kad vis dėlto priešas puls iš rytų, ką daryti? Jei galvojame apie savo gyvybės klausimą, mes net nedvejodami eitume kasti apkasų ar įsirenginėti gynybines pozicijas atremti ataką iš rytų, bet kuriant programinę įrangą mes juk nerizikuojame savo gyvybe ir kartais esame sau linkę nuolaidžiauti.
Dažnai tikimės, kad mūsų įdėtos pastangos, kuriant produktą, didelį projektą bus vien tik teigiamai įvertintos, o kai reikia viską perdaryti iš naujo, gali būti sunku susitaikyti, kad viskas nuėjo veltui. Tačiau „Agile“ ir padeda išvengti tokių situacijų bei teisingus sprendimus priimti laiku ir taip išvengti neištaisomų klaidų“, – patirtimi dalijosi N. Tolkačiov.
