Ketvirtadienį „Google“ patronuojančioji bendrovė paskelbė, kad nauja „Alphabet“ bendrovė naudos dirbtinio intelekto metodus vaistams atrasti. Šis metodas žada daug didesnį efektyvumą bei geresnį kainos ir kokybės santykį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Potenciali sritis
„The Verge“ praneša, kad dirbtinis intelektas remsis kitos „Alphabet“ dukterinės įmonės „DeepMind“ algoritmais – kompanija jau yra atlikusi novatorišką darbą, naudodama dirbtinį intelektą baltymų struktūrai nuspėti.
Naujoji bendrovė, pavadinta „Isomorphic Laboratories“, pasinaudos šia sėkme ir sukurs priemones, kurios padės nustatyti naujus vaistus. „DeepMind“ generalinis direktorius Demis Hassabis taip pat bus „Isomorphic“ generalinis direktorius, tačiau abi bendrovės liks atskirtos ir bendradarbiaus tik retkarčiais, naujienų portalams sakė atstovas spaudai.
Jau daugelį metų ekspertai nurodo, kad dirbtinis intelektas yra būdas greičiau ir pigiau rasti naujų vaistų įvairioms ligoms gydyti. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas galėtų padėti peržiūrėti potencialių molekulių duomenų bazes, kad būtų surastos geriausiai tam tikrą biologinį taikinį atitinkančios molekulės, arba patikslinti siūlomus junginius. Per pastaruosius dvejus metus į bendroves, kuriančias dirbtinio intelekto priemones, investuota šimtai milijonų dolerių.
Bendrovė „Isomorphic“ bandys sukurti modelius, kurie galėtų numatyti, kaip vaistai sąveikaus su organizmu, „Stat News“ sakė D.Hassabis. Ji galėtų pasinaudoti „DeepMind“ darbu baltymų struktūros srityje, kad išsiaiškintų, kaip keli baltymai gali sąveikauti tarpusavyje.
Įmonė gali nekurti savo vaistų, o pardavinėti savo modelius. Ji daugiausia dėmesio skirs partnerystei su farmacijos įmonėmis plėtoti, teigė atstovas spaudai „The Verge“.
Laukia iššūkiai
Vis dėlto vaistų kūrimas ir bandymai gali būti dar didesnis iššūkis nei baltymų struktūros nustatymas. Pavyzdžiui, net jei dviejų baltymų struktūros fiziškai dera tarpusavyje, sunku pasakyti, kaip gerai jie iš tikrųjų sukibs.
Kandidatas į vaistus, kuris atrodo daug žadantis pagal tai, kaip jis veikia cheminiu lygmeniu, taip pat ne visada gali būti veiksmingas, kai jis duodamas gyvūnui ar žmogui
Kaip šią vasarą žurnale „Science“ nurodė chemikas ir rašytojas Derekas Lowe'as, daugiau kaip 90 proc. vaistų, kurie patenka į klinikinius tyrimus, galiausiai neveikia. Dauguma problemų kyla ne dėl to, kad kažkas negerai molekuliniu lygmeniu.
„DeepMind“ atliktas darbas ir siūlomas darbas „Isomorphic“ galėtų padėti įveikti kai kurias mokslinių tyrimų kliūtis, tačiau tai nėra greitas nesuskaičiuojamų vaistų kūrimo iššūkių sprendimas. Kaip anksčiau „The Verge“ sakė Glazgo universiteto struktūrinės biologijos profesorė Helen Walden, „išliks varginantis, daug išteklių reikalaujantis darbas atliekant, pavyzdžiui, vaistų funkcijų biocheminį ir biologinį vertinimą“.