Skaičiuojama, kad debesijos duomenų centrai jau iki metų pabaigos apdoros apie 94 proc. visų apkrovų internete, o didžioji dalis kompanijų labai rimtai svarsto naudoti technologiją savo versle. Panašu, kad debesija, skirtingai nei prieš dešimtmetį, nebėra tik vienas iš galimų pasirinkimų, bet tai, be ko darosi neįmanomas našus ir efektyvus darbas sparčiai besiskaitmenizuojančiame pasaulyje.
Skaičiuojama, kad debesijos duomenų centrai jau iki metų pabaigos apdoros apie 94 proc. visų apkrovų internete, o didžioji dalis kompanijų labai rimtai svarsto naudoti technologiją savo versle. Panašu, kad debesija, skirtingai nei prieš dešimtmetį, nebėra tik vienas iš galimų pasirinkimų, bet tai, be ko darosi neįmanomas našus ir efektyvus darbas sparčiai besiskaitmenizuojančiame pasaulyje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Debesijos sistemos dešimtmečio horizonte
Prieš dešimtmetį versliausios bendrovės domėjosi pačiais pagrindiniais debesijos principais bei bendro pobūdžio naudomis. To laikotarpio diskusijose buvo aiškinamas debesų kompiuterijos apibrėžimas ir galimi panaudojimo scenarijai.
Dabar pastebime, kad švietimo ir „susipažinimo“ etapas jau yra praeityje. Verslas jau kurį laiką perėjo nuo klausimo kas yra debesija, prie konkrečių problemų sprendimo ieškojimo ir atsakymų į klausimą „kaip“. Taigi, stengiamasi sužinoti, kaip panaudoti debesų kompiuteriją tam, kad verslo bendrovių problemos būtų išspręstos.
Žiūrint bendrai, organizacijos keliasi į „debesis“ dėl naujai atsiradusių iššūkių. Iššūkiai gali būti įvairūs, bet dažniausiai tai susiję su techninės įrangos naujinimo ciklais bei verslo aplikacijų naudojimu, tobulinimu. Taip yra dėl to, jog tikintis aukščiausių efektyvumo rezultatų, verslų informacinių technologijų (IT) ūkis turėtų veikti sklandžiai ir be trikdžių. Neišvengiamai, net ir kelių metų senumo sistemas reikia periodiškai atnaujinti: dėl nusidėvėjimo, poreikių kaitos, atsilikimo nuo naujausių tendencijų.
Visgi kiekvienas persikėlimas į „debesis“ išlieka unikalus. Juk dažniausiai kylantys iššūkiai dažnai būna susiję su skirtingomis organizacijų vykdomomis veiklomis, egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, veiklos vykdymo geografija bei IT paveldu, suprantant jį kaip jau iki tol naudotas aplikacijas, kitas informacines sistemas.
Ką debesų kompiuterija siūlo šiandien?
Debesijos paslaugos nuolat tobulėja ir kiekvienais metais teikiamos jos yra tobulinamos. Bėgant laikui, naujų priežasčių, kodėl vertėtų migruoti į „debesis“, atsiranda vis daugiau. Debesų kompiuterija kasmet papildo naujų paslaugų krepšelį, be to nepamirštamas ir esamų paslaugų tobulinimas, tų paslaugų naujų versijų diegimas. Natūralu, kad dėl to didėja įvairovė ir pasirinkimo galimybės. Jau yra įprasta, kad debesijos platformų tiekėjai rinkai siūlo per 200 paslaugų, todėl pasirinkimo galimybės yra tikrai plačios.
Pereinant prie konkrečių debesų kompiuterijos privalumų, galime išskirti bent tris priežastis, kodėl verslai šiandien renkasi „debesis“.
Pirma – verslininkus patraukia sutaupomas laikas. Tai reiškia, kad naudojant „debesis“ nebereikia laukti, kol bus pristatyta ir įdiegta techninė įranga, reikalinga kasdienėms organizacijų operacijoms. Naudojant debesų kompiuteriją, serverių pajėgumai ir kitos paslaugos prieinamos tą pačią akimirką, vos tik jų prisireikia.
Antras privalumas yra tas, kad „debesų“ vartotojai išlieka dinamiški. Darbo pajėgumai gali būti labai lanksčiai didinami arba mažinami, atsižvelgiant į kintančius verslo reikalavimus. Pavyzdžiui, netikėtai iškilus poreikiui atlikti didelio masto skaičiavimus, bet kuri įmonė debesijoje gali imti naudotis daugiau serverių, kurie atliks darbą per santykinai trumpesnį laiką. Minėtus skaičiavimus atlikus, galima grįžti į įprastus „debesų“ naudojimo parametrus.
Trečia, įmonės įvertina patrauklią kainą, kuri yra santykinai žemesnė nei galimos alternatyvos. „Debesys“ leidžia atsisakyti lokalių duomenų centrų bei ypatingai dinamiškai naudoti turimus išteklius, dėl to turimi kaštai valdomi maksimaliai efektyviai. Svarbiausias privalumas – galimybė mokėti už paslaugas tiek, kiek jų yra suvartojama.
Debesija nestovinčiame pasaulyje
Nepaisant išskirtų privalumų, vis dar galima išgirsti ir keletą nepagrįstų prieštaravimų, esą debesija susiduria su saugumo arba kainos problemomis. Visgi čia reikėtų atskirti faktinę ir įsivaizduojamą realybę.
Saugumo klausimas kibernetinių atakų amžiuje yra kaip niekad aktualus, tačiau tą puikiai suvokia ne tik debesijos kritikai, bet ir jos kūrėjai. Organizacijos yra kruopščiai įsivertinusios migravimo į „debesis“ pasekmes ir yra numačiusios galimas rizikas.
Priemonių, įrankių bei gerųjų praktikų yra pakankamai tam, kad „debesų“ vartotojai galėtų užtikrintai pasirinkti paslaugų tiekėją ir regioną, kuriame būtų saugomi duomenys. Maža to, labai aiškūs klientų poreikiai dar prieš keletą metų sudarė pozityvų spaudimą debesijos teikėjams, kad pastarieji efektyviai spręstų duomenų saugos ir valdymo klausimus. Jau senokai priimta, kad organizacijos, naudojančios debesijos paslaugas, eitų išvien su griežtu teisiniu reglamentavimu.
Aukštų kainų akcentavimas yra gal net dar mažiau pagrįstas. Debesijos paslaugų teikėjai labai skaidriai pateikia visą su kainos klausimais susijusią informaciją. Kainodara yra skaidri, o ir duomenų valdymas, duomenų centrų pasirinkimas bei susiję klausimai yra išsamiai dokumentuoti.
Akcentas, debesų kompiuteriją skiriantis nuo kitų šiuolaikinių technologijų sričių, yra tas, kad bent iki šiol dar neteko stebėti aiškiai matomų kainų augimo. Dinamika yra priešinga, todėl būtų galima teigti, kad lūžio taškas, lėmęs debesijos naudotojų skaičiaus padidėjimą įvyko būtent tada, kai pasaulinių debesijos paslaugų teikėjų kainos tapo ypač palankios lyginant su alternatyvomis.
Linas Pečiūra yra tarptautinės programinių technologijų kompanijos „Crayon“ Paslaugų ir debesijos sprendimų komandos vadovas Baltijos šalyse.
