Pusantrų metų besitęsianti pandemija daugelį verslo organizacijų privertė ieškoti greitų sprendimų, kurie padėtų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančios padėties rinkose ir tiekimo grandinių sutrikimų. Verslo procesų skaitmenizacija tapo gelbėjimosi ratu, kuris padėjo daugeliui įmonių pasiekti saugų krantą, o kai kuriomis pavyko net aplenkti laiką įgyvendinus metų metus planuotus skaitmeninimo projektus vos per keletą mėnesių.
Pusantrų metų besitęsianti pandemija daugelį verslo organizacijų privertė ieškoti greitų sprendimų, kurie padėtų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančios padėties rinkose ir tiekimo grandinių sutrikimų. Verslo procesų skaitmenizacija tapo gelbėjimosi ratu, kuris padėjo daugeliui įmonių pasiekti saugų krantą, o kai kuriomis pavyko net aplenkti laiką įgyvendinus metų metus planuotus skaitmeninimo projektus vos per keletą mėnesių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės pastebi, kad pastaraisiais metais išaugę inovatyvių sprendimų diegimo versle mastai pasaulyje virsta tikra skaitmenizacijos karštine. Bendrovės „Deloitte“ atliktas įmonių vadovų tyrimas atskleidė, jog verslas 2022-2023 metais į skaitmeninius sprendimus planuoja 15,5 proc. didesnes investicijas, kurių bendra suma sieks 6,8 trilijonus JAV dolerių.
Kaip pasakoja „SAP Lietuva“ Pardavimo vadovas Kęstutis Kasakaitis, nors Lietuvos gamybos įmonėse pandemijos laikotarpiu nuotolinis darbas dažniausiai buvo įmanomas tik administracijos darbuotojams, susidomėjimas gamybos skaitmeninimo sprendimais akivaizdžiai išaugo. Visiems tapo akivaizdu, kad sveikatos apsaugos iššūkiai gali lemti visą virtinę problemų ir gamybos sutrikimus, o tai, savo ruožtu, virsta nepagaminta produkcija, neišpildytais užsakymais, mažėjančia apyvarta, kai kuriais atvejais gali sukelti net ir pavojų įmonėse veiklos tęstinumui.
Nemažai gamybos įmonių karantino metu susidūrė su tiekimo, pirkimų, pardavimų bei kitų duomenų valdymo iššūkiais realiu laiku, ypač tose įmonėse, kuriose darbuotojai vis dar duomenis į elektronines sistemas įkelia rankiniu būdu.
Apie įmonių išteklių planavimo sistemas (angl. Enterprise Resource Planning, ERP) sistemas kalbama ir jos Lietuvos įmonėse diegiamos jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiuolaikinės ERP sistemos jau yra gerokai išmanesnės ir leidžia valdyti iš esmės visas įmonės veiklos sritis. Jeigu anksčiau ERP dažniausiai buvo siejama su tiekimo ir sandėlio valdymo užduotimis, tai dabar jos apima visus verslo procesus – nuo produktų ar paslaugų projektavimo iki ryšių su lojaliais klientais valdymo.
Gamybos įmonių vadovai ir savininkai pradeda reikalauti vis sudėtingesnių ir tikslesnių sprendimų. Pastaruoju metu auga susidomėjimas realaus laiko monitoringo sistemomis, dirbtiniu intelektu grįsto verslo planavimo galimybėmis.
„Apie ką vakar verslo lyderiai skaitė „Harvard Bussiness Review“, jau rytoj prašo diegti čia, Lietuvoje veikiančiose gamyklose. Daugelis verslų per pandemiją paspartino skaitmeninimo procesus ne tik tam, kad būtų geriau pasirengę atlaikyti tokius iššūkius kaip ši pandemija, bet ir tam, kad verslas taptų konkurencingesnis ir galėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – pažymi Kęstutis Kasakaitis.
Pandemijos metu – dėmesys Pramonė 4.0 sprendimams
„Pandemijos metu visiems tapo akivaizdu, apie ką kalbame jau seniai – nuoseklus ir kryptingas verslo veiklų skaitmeninimas leidžia ne tik gerinti efektyvumo rodiklius, bet ir, svarbiausia, suteikia įrankius valdyti rizikas. Apie tai ir sukasi daugelio Pramonės 4.0 sprendimų – kaip, kokiais būdais, priemonėmis galima valdyti skirtingas įvairių pramonės sektorių rizikas. Vienur – tai tiekimo iššūkiai, kitur – darbuotojų veiklos rodiklių gerinimas ar dar kiti, tik konkrečioje veikloje pasitaikantys parametrai“, – sakė „Progressive Business Solutions“ direktorius Giedrius Valuckas.
Tačiau beveik visur Pramonės 4.0 technologijos reiškia verslo procesų skaitmeninimą – duomenų rinkimą ir jų valdymą. Kuo daugiau duomenų, tuo didesnis patikimumas, tuo tikslesnė konkrečios situacijos vertinimo galimybė. O tai jau tiesiogiai siejasi su verslo efektyvumu. Kuo geresnis suvokimas apie gamybos situaciją, apie rinkos paklausos būklę – tuo tikslesnius ir pelningesnius sprendimus gali priimti verslo vadovai.
Oficiali statistika taip pat fiksuoja Lietuvos ERP sektoriaus plėtrą
Nors oficialių ERP rinkos tyrimų Lietuvos statistikos departamentas neatlieka, tačiau tam tikrą vaizdą atskleidžia kaupiami įmonių duomenys. Pavyzdžiui, 2015 metais ERP sistemas (departamentas jas įvardina kaip „įmonių išteklių planavimo sistemas“) naudojo 40,1 proc. įmonių, tuo metu 2019 metais šis rodiklis jau siekė 48,3 proc. Tiesa, jų atskirų dalių naudojimo intensyvus skiriasi. Pavyzdžiui, ryšių su klientais sistemas 2019-aisiais naudojo kiek daugiau nei trečdalis įmonių (36,0 proc.), o rinkodaros analizės dalį – mažiau nei ketvirtadalis (24,4 proc.)
Vokietijoje įsikūrusi rinkos ir vartotojų tyrimų bendrovė „Statista“ skelbia, kad Lietuvos ERP rinka nuosekliai plečiasi. Jos turimais duomenimis, ERP rinkos dydis Lietuvoje 2018 metais siekė 13,9 mln. JAV dolerių, o 2021 metais jis turi pasiekti 15,4 mln.
Kaip sakė LINPRA direktorius Darius Lasionis, šiuo metu Lietuvoje jaučiamas ženklus gamybos užsakymų bumas, kuriam patenkinti įmonės ieško įvairiausių sprendimų. Tai lemia augantį skaitmeninimo populiarumą. Rinkos dalyviai stebi situaciją ir domisi Pramonės 4.0 sprendimais net ir dabar, kai tikslinės paramos iš ES struktūrinių fondų nėra, tačiau domėjimąsi skatina klientų užklausos gaminti daugiau, lanksčiau ir sparčiau.
