Lietuvos IT specialistai – apie internetą ir jo ateitį

Po penkerių metų internete galėsime žiūrėti televizijos laidas ir filmus tiek realiuoju laiku, tiek pagal pareikalavimą, tvarkyti visus dokumentus ir daryti daugelį kitų šiandien dar sunkiai įsivaizduojamų dalykų, rodo „Cisco“ surengta Lietuvos IT specialistų apklausa.

Anoniminę apklausos anketą „Jūs ir internetas“ „Cisco Expo“ parodos metu balandžio 24 d. užpildė 94 Lietuvos IT specialistai. Iš viso į parodą buvo susirinkę 210 profesionalų iš daugiau nei 100 šalies bendrovių, aukštojo mokslo įstaigų bei valstybinių institucijų.

„Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos IT specialistai „laiko ranką ant interneto naujovių pulso“, t. y. pakankamai aktyviai naudojasi naujausiais interneto pasiekimais, – sako „Cisco“ padalinio Lietuvoje vadovas Rimvydas Maskaliūnas. – Daugelis žino, kas yra „Web 2.0“, jie tampa vis aktyvesni interneto turinio kūrėjai. Internetą pakeis Žmonių tinklas. Anketos duomenys įrodo, kad sparčiai judame šia linkme“.

Nuo pusvalandžio iki...

Apklausos duomenimis, internetu respondentai naudojasi vidutiniškai 6,6 valandos per dieną, ilgiausias nurodytas laikas – 16 val., trumpiausias – pusė valandos per dieną. Didžioji dalis (apie 80 proc.) atsakiusiųjų internetu naudojasi daugiausia iš savo darbo vietos ir darbo tikslams. Iš namų ar mobilaus įrenginio internetą daugiausia darbui naudojantys nurodė 5 respondentai.

8 specialistai pasirinko visus galimus atsakymų variantus – kad internetą naudoja ir iš darbo, ir namie, tiek darbo, tiek asmeniniams tikslams. Pastebimai skiriasi ir šių respondentų naudojimosi internetu laikas: jo vidurkis – apie 10,4 val. per dieną.

Daugiausia skaito, naudojasi el. bankininkyste

Kai internetą naudoja asmeniniams tikslams (ne darbui), apklausti specialistai jame dažniausiai skaito naujienas (82 proc.). Lygiai tiek pat IT profesionalų – 82 proc. – intensyviai naudojasi elektronine bankininkyste. Kiti pagal populiarumą apklaustųjų užsiėmimai laisvalaikiu – kelionių, atostogų pasiūlymų paieška (37 proc.), naudojimasis elektroninės valdžios paslaugomis (28 proc.), apsilankymai pramogų tinklalapiuose (24 proc.).

Apsiperkantys internete nurodė mažiau nei penktadalis – 17 proc. apklaustų IT specialistų, o draugų pasauliniame tinkle iš jų ieško tik kas dešimtas (10 proc.). Pavieniai respondentai nurodė internete besimokantys, ieškantis specialios informacijos (schemų, programų dokumentacijos ir pan.), besisiunčiantys muziką ir filmus.

Vaizdo ryšiu bendrauja mažai

Nors jau nebe pirmi metai intensyviai kalbama apie IP telefonijos ir vaizdo ryšio spartų plitimą internete, daugiau nei du trečdaliai – 67 proc. respondentų – nurodė bendraujantys „tradiciniu būdu“, t. y. rašydami (el. paštas, greitųjų žinučių programos ir pan.). Balsu („Skype“ ir pan. programomis) bendrauja mažiau nei pusė – 47 proc. apklaustų IT specialistų, o vaizdo ryšiu – mažiau nei penktadalis (18 proc.).

Nuosavos informacijos kūrimas ir talpinimas internete nėra populiarus: 17 proc. respondentų nurodė reguliariai rašantys forumuose, 14 proc. – talpinantys internete nuotraukas, vaizdo siužetus („Flickr“, „YouTube“ ir pan.). Interneto dienoraščius – „Blog“ – rašo tik 3 iš 94 IT specialistų.

Anketoje paprašyta nurodyti tris mėgiamiausius (lankomiausius) interneto adresus. Šioje srityje pirmauja „Delfi“ portalas (55 paminėjimai), antroje vietoje atsidūrė „Google“ (50 paminėjimų).

Naujas internetas – nauji bendravimo būdai

Apklausa parodė, kad apie „Web 2.0“ – naujos kartos internetą – yra girdėję maždaug pusė respondentų. 47 proc. visų apklaustųjų mano, kad „Web 2.0“ reiškia pirmiausia naujus bendravimo būdus, 20 proc. – kad mobilųjį internetą. 15 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad antrosios kartos internetas reikš ir naują elektroninio verslo suklestėjimo etapą.

Kiek mažiau nei pusė respondentų pateikė ir savo prognozes, ko galime tikėtis iš interneto po penkerių metų. Populiariausia vizija (9 atsakymai) – kad galėsime internete naudotis visaverte interaktyvia televizija realiuoju laiku, taip pat užsisakyti televizijos laidų, DVD filmų ir pan. transliacijas pageidaujamu laiku. Antroje vietoje (7 atsakymai) – interaktyvus viešasis sektorius ir el. valdžia, t. y. galimybė internete tvarkyti dokumentus ir gauti praktiškai visas paslaugas, kurias teikia valstybės institucijos, medikai ir t. t. Trečioje vietoje pagal populiarumą (5 atsakymai) – prognozė, kad po 5 metų internetas leis valdyti namuose visą techniką.

4 iš apklausoje dalyvavusių IT specialistų mano, kad interneto plėtra pasuks daugiau kiekybine linkme: išsiplės paslaugų spektras ir suaktyvės jų naudojimas, internete bus kur kas daugiau informacijos ir ja bus patogiau naudotis (pvz., bus galima lengvai pasirinkti, kokia forma – rašytine, balso, vaizdo ir t. t. – gausime norimą informaciją). 4 dalyviai prognozuoja, kad internetu rinksime valdžią, balsuosime, rengsime referendumus.

Keletas įdomesnių IT profesionalų pasvarstymų, ką dar galėsime internete po 5 metų:

• galimybė pačiupinėti ir pauostyti erdvinius objektus;
• internetinė telefonija išstums mobilųjį ryšį;
• visos įmanomos komunikacijos bet kur ir bet kada už nedidelį fiksuotą mėnesinį mokestį;
• video dienoraščiai;
• video informacija, ar yra laisvų vietų automobiliui parkuoti prie darbo, namų ir pan., apie kamščius keliuose;
• studijos (paskaitų lankymas, egzaminų laikymas) užsienio universitete iš namų Lietuvoje;
• vedybos internetu;
• religinės apeigos internetu;
• aukštesnio lygio terorizmas, nauji sukčiavimo būdai.