Iki šiol manyta, kad planšetiniai kompiuteriai savo aukso amžių jau išgyveno 2014 metais. Tuo metu rinkoje buvo daug pažangiausių planšečių, tais metais buvo pasiektas ir absoliutus šių įrenginių pardavimų pikas. Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai nuo to laiko kiek prarado savo populiarumą, bet 2020 metai pažymėjo spartų šių įrenginių atgimimą.
Iki šiol manyta, kad planšetiniai kompiuteriai savo aukso amžių jau išgyveno 2014 metais. Tuo metu rinkoje buvo daug pažangiausių planšečių, tais metais buvo pasiektas ir absoliutus šių įrenginių pardavimų pikas. Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai nuo to laiko kiek prarado savo populiarumą, bet 2020 metai pažymėjo spartų šių įrenginių atgimimą. Vien praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis , planšetinių kompiuterių pardavimai augo beveik 20 proc. Tai signalizuoja, kad prasideda naujas planšečių aukso amžius, o labiausiai jis susijęs su pandemine situacija, vis labiau populiarėjančiu hibridiniu darbu ir vis dar aktualiu nuotoliniu mokymusi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Planšetiniai kompiuteriai visuomet buvo labai mobilūs įrenginiai – didelio ekrano, lengvi, patogaus dydžio ir tokie, su kuriais galima dirbti praktiškai iš bet kur. Natūralu, kad prasidėjus pandemijai būtent toks įrenginys tapo patogiu pagalbininku – lengva naudotis tiek darbe, tiek namuose, mokiniai ir studentai patogiau galėjo tęsti mokslus iš namų ir t. t. Kita vertus, šiandien planšetiniai kompiuteriai į savo populiarumo aukštumas grįžta ne vien dėl to – šiuolaikinės planšetės pasipildė naujomis funkcijomis bei galimybėmis, kurios šiems įrenginiams dar labiau padeda išsiskirti rinkoje“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Multifunkcionalumas – hibridinio darbo raktažodis
Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, visame pasaulyje sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, atsiranda poreikis naujoms ar iki šiol mažai išnaudotoms įrenginių funkcijoms.
„Anksčiau, didelei daliai žmonių dirbant biuruose ar turint stacionarias darbo vietas, darbuotojai net nesusimąstydavo apie darbą kitokiomis sąlygomis. Tuo metu šiandien, kai darbas iš skirtingų vietų tapo kasdienybe, o nuotoliniai susitikimai bei skambučiai – dažnu reiškiniu, atsiranda vis didesnis poreikis įrenginiui, kuris palengvintų darbą ar mokslus. Planšetiniai kompiuteriai šiandien ir yra būtent tokie įrenginiai, nes jų daugelį metų tobulintos bei atnaujintos funkcijos šiandien tapo itin naudingos. Pavyzdžiui, galimybė prie šiuolaikinių planšečių prijungti išmanųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį ir taip organizuoti susitikimus per nuotolį. Taip pat planšete galima lengvai pratęsti kompiuteriu pradėtus darbus, ypač, jei netikėtai teko pakeisti savo darbo vietą, o tokius iššūkius dar labiau palengvina papildomos planšečių magnetinės klaviatūros, todėl nebereikia rašyti teksto pirštais ekrane“, – sako ji.
Dar vienas planšetinių kompiuterių išskirtinumas, kaip pastebi ekspertė, yra galimybė piešti ar rašyti ant ekrano specialiu rašikliu. Šiandien šis išskirtinumas tampa vis aktualesnis, nes planšečių gyvavimo pradžioje tokia funkcija buvo daugiau žaidybinė, o šiais laikais, kai planšečių ekrane mūsų piešiamas vaizdas atsiranda beveik tuo pat metu lyg pieštume ranka ant popieriaus, tai tampa svarbia ir patogia funkcija tiek dirbant, tiek mokantis. Tai, ką rašome ar piešiame, šiandieninių planšečių ekranuose gali atsirasti net per 2 milisekundes, todėl šito beveik nejaučiame.
Patogus įrankis pertraukoms ar poilsiui
„Puikiam darbo ir poilsio balansui būtinos pertraukos ir kuo jos leidžia labiau prasiblaškyti – tuo geriau. Planšetiniai kompiuteriai labai tinkami tokioms pertraukoms dėl kelių dalykų. Pirma, jie lengvi ir patogūs, todėl juos galima bet kur nesunkiai nusinešti, o antra – ryškus bei pažangus šiuolaikinių planšečių ekranas leidžia žiūrėti, pavyzdžiui, mėgstamą serialą komfortiškai ir pakankamai dideliame ekrane. Šiandien naujų planšetinių kompiuterių ekrano ir korpuso santykis sudaro net 86 proc. Taip pat pats ekranas pasižymi net 120 Hz atnaujinimo dažniu, kas reiškia, kad tokiu įrenginiu galima komfortiškai žaisti ir kompiuterinius žaidimus, ir žiūrėti aukštesnės kokybės filmus kur kas maloniau“, – teigia U. Eidžiūnaitė.
Didesnis dėmesys ekranų skleidžiamai mėlynai šviesai
Pasak U. Eidžiūnaitės, vienas svarbiausių aspektų, kam įžengus į hibridinio darbo bei nuotolinio mokslo erą turėtume skirti vis daugiau dėmesio – mėlyna ekranų skleidžiama šviesa.
„Mėlyna šviesa, kurią skleidžia mūsų įrenginių ekranai, vis dar nėra pakankamai dėmesio sulaukiantis dalykas. Kita vertus, šia tema diskusijų daugėja, nes mėlyna ekranų šviesa neretai sukelia nemigą, kai kuriems vartotojams – akių nuovargį ar net galvos skausmą. Ši problema tampa vis aštresnė ir todėl, kad, ypač dirbdami iš namų, mes tiek darbo valandas, tiek ir laisvalaikį dažnai praleidžiame prie to paties įrenginio. Pertraukų tarp naudojimosi įrenginiais darymas – vienas galimų sprendimo būdų, tačiau bent jau laisvalaikio praleidimui verta pasirinkti įrenginius, kurie skleidžia mažiau mėlynos šviesos. Įrenginių gamintojai taip pat nuolat ieško sprendimų, kaip sumažinti jų ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos poveikį, todėl tokie įrenginiai mus labiau apsaugo nuo tokio neigiamo poveikio“, – nurodo ekspertė.
