Dirbtinis intelektas (DI) – žmogaus sprendimų priėmimą atkartojantys kompiuteriniai sprendimai – yra viena greičiausiai augančių technologijų sričių, be kurios šiais laikais neįsivaizduojama didelė dalis vartotojams ir verslui skirtų virtualių įrankių. Rinkos tyrimų agentūra „IDC“ skaičiuoja, jog DI rinkos vertė, įskaitant programinę ir aparatinę įrangą, iki 2025 metų išaugs beveik 200 milijardų ir pasieks 500 milijardų eurų. Paradoksalu, tačiau šiandien vis plačiau pripažįstama, kad nors DI remiasi jį kuriančių žmonių ir požiūrių įvairove, moterų įsitraukimas į šios technologijos vystymą yra smarkiai per mažas, kas gali neigiamai paveikti DI ateitį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Grėsmė DI efektyvumui
Pasak Kenneth Fredriksen, „Huawei Technologies“ vadovo Šiaurės Europos šalyse, dirbtinis intelektas šiais laikais mus supa visur, pradedant kasdien naudojamomis socialinių tinklų ir apsipirkinėjimo programėlėmis ir baigiant moderniais liftais bei šviesoforais miesto centre. Deja, specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant DI algoritmus moterys dažnai lieka nuošalyje, todėl ilgainiui tai gali lemti, jog DI paremti įrankiai taps neobjektyvūs ir automatiškai – nebe tokie naudingi.
„Eksperimentai įrodė, kad jei DI algoritmo apmokymui naudojami lyčių stereotipais paremti duomenys, vėliau veikdamas ir priimdamas sprendimus jis vadovaujasi tais pačiais stereotipais“, – pasakoja K. Fredriksen. Įvairūs moksliniai tyrimai netikėtai atskleidė, kad lytis diskriminuojantį požiūrį turi didelė dalis DI aplikacijų ir algoritmų, naudojamų naujų darbuotojų paieškai ir finansinių išteklių paskirstymui – iš panašią kvalifikaciją turinčių kandidatų jie labiau linkę rinktis vyrus, nei moteris, taip užkirsdami kelią institucijoms pasisamdyti objektyviai geriausius specialistus.
Tačiau ekspertas mano, kad tai neturėtų stebinti, nes DI sprendimų kūrime dominuoja vyrai. Remiantis „Nesta“, Jungtinės Karalystės inovacijų fondo, duomenimis, vos 13,8 proc. mokslinių darbų, kurių pagrindinis tyrimų objektas yra DI, autorės yra moterys. Tuo metu privačiame sektoriuje situacija ne ką geresnė – čia duomenų analizės ir DI vystymo specialistės yra panaši, jei ne dar didesnė, mažuma.
„Kalbant apie DI, pagrindinis žodis yra „mokymasis“. Jei šioje sistemoje neturėsime tam tikrų visuomenės grupių atstovų, negalime tikėtis, jog ji atstovaus jų interesams. DI srityje tai dar labiau juntama, nei bet kur kitur.“ – konstatuoja K. Fredriksen, taip pabrėždamas moterų įsitraukimo į DI vystymą svarbą.
Kaip įvesti lyčių lygybę DI rinkoje?
„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse įsitikinės, kad visos suinteresuotos šalys – tiek valstybinės, tiek privačios – privalo pripažinti lyčių lygybės svarbą dirbtiniame intelekte. Pasak jo, vyriausybės, kurdamos švietimo politiką, turėtų skatinti jaunų merginų dalyvavimą technologijų, matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų mokymo programose, kas padėtų panaikinti visuomenėje įsišaknijusius stereotipus ir sumažinti pasaulinį informacijų technologijų specialistų trūkumą.
Anot K. Fredriksen, ne mažiau svarbios ir privataus sektoriaus pastangos. Bendrovės turėtų suteikti lankstesnes darbo sąlygas bei geriau finansuoti mentorystės ir kvalifikacijos kėlimo programas. Padėti galėtų ir įvairios tikslinės iniciatyvos.
„Tokios ir panašios priemonės bei lengva prieiga prie DI kūrimo įrankių padės įvykdyti technologinę demokratizaciją ir sukurti grįžtamojo ryšio mechanizmą, kai daugiau į šią rinką įžengusių moterų ją pakeis taip, kad kitoms į ją įžengti būtų dar paprasčiau.“ – apibendrino „Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse.