Inovacijos ir JAV korporacija IBM yra kone sinonimai. Nors šią technologijų milžinę dažnas sieja su kompiuterine technika, jos veiklos spektras kur kas platesnis, o kasmet išduodami tūkstančiai patentų tai tik paliudija. Net jei kompiuteriai ir technologijos jums – tolima sritis, nustebsite sužinoję, kad su kai kuriais IBM išradimais esate ne sykį susidūrę, o gal net naudojatės šiandien.
Inovacijos ir JAV korporacija IBM yra kone sinonimai. Nors šią technologijų milžinę dažnas sieja su kompiuterine technika, jos veiklos spektras kur kas platesnis, o kasmet išduodami tūkstančiai patentų tai tik paliudija. Net jei kompiuteriai ir technologijos jums – tolima sritis, nustebsite sužinoję, kad su kai kuriais IBM išradimais esate ne sykį susidūrę, o gal net naudojatės šiandien, rašoma „Telia“ siųstame pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Kurti išradimus, naujoves ir jas patentuoti yra viena, tačiau tikroji IBM, kaip ir daugelio kitų IT bendrovių, sėkmės priežastis slypi gebėjime pritaikyti inovacijas bei technologinius sprendimus taip, kad jie tarnautų žmonėms. Būtent tai leido IBM įsitvirtinti technologijų lyderės pozicijoje“, – sako „Telia“ Įrangos vadovas Aurimas Karnejevas.
Kai buvo įkurta 1911-ųjų birželio 16 dieną, bendrovė buvo pakrikštyta „The Computing-Tabulating-Recording Company“, o pavadinimą į visiems pažįstamą IBM („International Business Machines“) pakeitė 1924-aisiais – toks jis liko iki šiol. Šiandien IBM turi apie 350 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, o jų originalios idėjos ir technologiniai sprendimai keičia kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Kaip? Leiskime kalbėti darbams: A. Karnejevas kviečia susipažinti su penkiais išradimais, kuriuos realybe pavertė IBM.
Magnetinės kortelių juostelės
Skaičiuojama, kad kasmet žmonės visame pasaulyje magnetines korteles perbraukia 50 mlrd. kartų. Ir nors šiandien dažniau atsiskaitome bekontakčiu būdu, magnetinės juostelės tebėra naudojamos nuolaidų kortelėse. Už viso to kyšo IBM ausys: pirmosios kredito kortelės egzistavo jau ankstyvajame praeito amžiaus 8 dešimtmetyje, tačiau tuo metu jomis atsiskaityti buvo pernelyg sudėtinga – mokėjimą kortele lydėjo skambutis telefonu į artimiausią įgaliotą instituciją, kuri turėjo patvirtinti sandorį, be to, kortelės numerį reikėjo įvesti ranka. Šie sunkumai išnyko tada, kai IBM kūrėjų komanda sugalvojo prie kiekvienos mokėjimo kortelės priklijuoti duomenis saugančią magnetinę juostelę, kurią specialiai tam skirtas prietaisas galėjo nuskenuoti vienu paprastu perbraukimu.
Brūkšniniai kodai
Šiandien brūkšninius kodus sutinkame kiekviename žingsnyje, jie naudojami dešimtyse pramonės sričių ir sektorių, nuo prekybos ir paslaugų, iki švietimo ir sveikatos apsaugos. Universalus produkto kodas (UPC) pirmąkart užpatentuotas dar 1949 metais, tačiau šis išradimas tuo metu jokio atgarsio nesusilaukė. Brūkšniniai kodai, kokius esame įpratę matyti šiandien, pradėti naudoti tik dėl IBM mokslininkų pastangų. Būtent jie apie 1970-uosius įžvelgė jų potencialą bakalėjos parduotuvėse. Tuo metu apsipirkimas užtrukdavo gerokai ilgiau, kadangi kiekvienos prekės kainą kasininkai turėjo įvesti rankiniu būdu, be to, prekeiviams buvo sudėtinga vesti prekių apskaitą. IBM mokslininkai, vystę skenavimo technologiją, nusprendė susieti ją su seniai pamirštu išradimu ir visa tai pritaikyti parduotuvėje. Brūkšninius kodus imta spausdinti ant vis daugiau prekių pakuočių, o šis išradimas leido sutaupyti daug kasininkų laiko ir pagreitinti apsipirkimą.
Lazerinės akių operacijos
Vieno svarbiausių praeito amžiaus medicinos išradimų istorija prasidėjo nuo Padėkos dienos kalakuto likučių IBM biure 1981-aisiais. Mokslininkų grupė nusprendė patikrinti, kaip eksimerinis lazeris, tuo metu naudotas raižant plastiką, veiktų gyvą audinį. Jie nukreipė šį lazerį į kalakuto likučius ir pastebėjo, kad kalakuto mėsos paviršinių molekulių ryšys buvo pakeistas, nepadarant jokios fizinės žalos likusiai mėsai. Šio eksperimento potencialą mokslininkai kaipmat suprato ir, po kelerius metus trukusių bandymų, eksimerinis lazeris pirmą kartą buvo panaudotas modifikuojant akies rainelės paviršių. Iki dabar tokiu principu grįstos akių operacijos yra populiariausias būdas milijonams žmonių gydyti trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą.
Superkompiuteris
IBM ne tik sukūrė vieną pirmųjų superkompiuterių, „IBM 7030 Stretch“, bet ir reikšmingai prisidėjo prie jų populiarinimo. Bene labiausiai pasaulyje išgarsėjo IBM superkompiuteris „Deep Blue“, kurio pagrindinė paskirtis buvo žaisti šachmatais. Jis gebėjo apskaičiuoti 200 tūkst. ėjimų per sekundę ir 1997 metais, šešių žaidimų mače, nugalėjo tuometinį pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. „Deep Blue“ buvo svarbus tuometinio technologijų progreso pavyzdys, vaizdžiai įprasminęs žmogaus ir kompiuterio varžytuves bei paklojęs pamatus dirbtinio intelekto plėtrai.
„Floppy“ diskelis
Dar 1971 metais IBM pristatyta naujovė – magnetinis „Floppy“ diskelis – pirmą kartą istorijoje leido dirbti „neprisirišant“ prie konkretaus kompiuterio ir turėti svarbius duomenis su savimi. Be to, šių diskelių išradimas paspartino programinės įrangos plėtrą, kadangi atsirado galimybė programas įrašyti į laikmenas ir jas parduoti. Ir nors „Floppy“ diskelius išstūmė kompaktiniai diskai, o pastaruosius sėkmingai pakeitė USB atmintinės, „flopikai“ dar ilgai neliks užmiršti: daugelyje programų jų ikonėlė iki šiol atstoja „Saugoti“ mygtuką ir, kaip juokauja IT specialistai, geresnė pamaina jiems nebus rasta dar bent šimtą metų.
