Šiuo metu dirbtinis intelektas yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie dirbtinį intelektą tapo tikra mada. Tačiau, kaip ir visais laikais, kai atsiranda naujos galimybės nevisiškai suprantamos visuomenei, atsiranda ir tokių, kurie bando pasipelnyti iš žmonių neišmanymo.
Šiuo metu dirbtinis intelektas yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie dirbtinį intelektą tapo tikra mada. Tačiau, kaip ir visais laikais, kai atsiranda naujos galimybės nevisiškai suprantamos visuomenei, atsiranda ir tokių, kurie bando pasipelnyti iš žmonių neišmanymo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dar 2019 metais rizikos kapitalo fondas MMC Ventures, investuojantis į startuolių plėtrą, atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė įdomų faktą. Pasirodo, beveik pusė vadinamųjų „dirbtinio intelekto startuolių“ pelnosi iš dirbtinio intelekto augimo.
Tyrimo metu buvo išanalizuota 2830 įmonių, kurios priskirtos DI sričiai. Vis dėlto, rezultatai bylojo, kad tik 60 proc. atvejų įmonės pristatė DI kaip pagrindinę įmonės siūlomą vertę. Tokia perdėto DI priskyrimo įmonės veiklai priežastis paprasta: tiesiog DI startuoliai pritraukia nuo 15 iki 50 proc. daugiau finansavimo, negu kitos technologijų įmonės.
Nors yra tokių verslų, kurie bando piktybiškai sukčiauti ir pasipelnyti iš madų, tačiau taip gali būti ne visada. Tam tikrais atvejais, imdamasis taikyti madingą technologiją, verslas gali tiesiog nežinoti jos teisingo pritaikymo.
Pavyzdžiui, šiuo metu yra plačiai naudojama blokų grandinės technologija, ją, regis, stengiamasi diegti visur. Tačiau kiekviena technologija turi tam tikrų trūkumų ir privalumų. Šiuo atveju blokų grandinės technologijos diegimas yra aktualus tuose verslo procesuose, kuriuose veikia trys žaidėjai, ir vienas iš jų nesukuria pridėtinės vertės.
Pavyzdys galėtų būti nekilnojamo turto pardavimų registravimas, kur iš esmės svarbiausi yra pirkėjas ir pardavėjas. Šiuo atveju susiję procesai galėtų būti automatizuojami panaudojant blokų grandinės technologiją. Šio pritaikymo metu pirkėjas ir pardavėjas galėtų pasirašyti „protingą“ kontraktą, kuris užsifiksuotų sistemoje, be papildomų tarpininkų tvirtinimo.
Šią technologiją bando taikyti ir kitose srityse, pavyzdžiui logistikoje, siekiant užtikrinti žaliavų kilmę. Bandymas užtikrinti maisto produktų kilmę gali ir nesuveikti, kadangi būtų sudėtinga identifikuoti konkretų produktą. Tačiau toks panaudojimas deimantų kasyboje galėtų tikti, kada deimantai yra unikalūs.
Kitas blokų grandinės technologijų trūkumas yra tas, kad šios sistemos greitis yra daug lėtesnis, palyginus su įprastomis duomenų bazės struktūromis. Tačiau yra tam tikros kompanijos, kurios vis vien bando diegti blokų grandinės technologijas, nors tradicinės duomenų bazės galėtų būti efektyvesnės. Dirbtinio intelekto panaudojimo atveju galima taip pat rasti panašių pavyzdžių. Dažnai įmonės naudoja „neuroninius tinklus“ tam tikrų problemų sprendimui, nors kiti matematiniai modeliai galėtų būti ir tinkamesni. Todėl svarbu suprasti, kaip veikia technologija, nes panaudojimas ne pagal paskirtį gali kaip tik pabloginti situaciją.
Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, per tris dešimtmečius Lietuvos rinkoje įvyko daug pokyčių. Per šį laikotarpį kai kuriems teko susidurti su finansiniais sukčiavimo atvejais, kuriuos dalis nukentėjusiųjų patyrė dėl nepakankamo išmanymo ir ekonominių, finansinių reiškinių suvokimo. Džiugu, kad šiandien jau itin retas pilietis susigundytų pasiūlymu investuoti, kuriuo žadama 500 proc. pajamų kas metus. Tiesiog sveika nuovoka padiktuotų įtarimą, kad tai – paprasčiausias sukčiavimo atvejis.
Vis dėlto, kalbant apie dirbtinio intelektą ir jo projektus, tokios sveikos nuovokos dar stinga. Daugelis ne IT srities specialistų dar neturi pakankamo suvokimo ir patirties. Regis, pastaruoju metu nemaža dalis verslų karštligiškai siekia įsidiegti dirbtinį intelektą. Dėl padidėjusios paklausos kuriasi daugiau įmonių, diegiančių šią technologiją. Kartu atsiranda ir „verslo konsultantų“, kurie pasiūlo nerealias galimybes už nedideles investicijas. Dažna tokio tipo investicinių projektų problema yra per menkos žinios apie dirbtinio intelekto diegimo procesą, galimybes, duomenų savininkus, intelektinę nuosavybę ir pan.
Nuo šių apgavystėmis dvelkiančių problemų mūsų neapsaugos niekas kitas, tik mes patys. Netrukus gyventi be dirbtinio intelekto sprendimų taps nebeįmanoma, todėl itin svarbu adekvačiai suprasti šios technologijos galimybes ir taikymo principus, kad netektų pakliūti į keblias situacijas. Tai yra svarbu tiek pačiam vartotojui, tiek verslo savininkui. Ar tikrai mokate pinigus už dirbtinio intelekto sprendimą, o ne rankinį darbą? Ar suprantate, kad naudojatės dirbtinio intelekto sprendimais ir teikiate jiems duomenis apie save nemokamai? Ar naudojatės ir palaikote dirbtinio intelekto sprendimus, kurie neužtikrina lygybės, diskriminuoja?
Siekdamas šviesti visuomenę apie DI, didinti jo prieinamumą, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisijungė prie iniciatyvos, atkeliavusios iš Suomijos. KTU pastangomis, jau daugiau kaip pusmetį Helsinkio universiteto ir suomių įmonės „Reaktor“ sukurtas nemokamas virtualus mokymų kursas jau prieinamas ir bet kuriam Lietuvos gyventojui. Ne IT specialistams skirtą mokymo programą galima mokytis internetu, lietuvių kalba ir gauti žinias patvirtinantį sertifikatą.
Valentas Gružauskas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas
