Kiekvienam puikiai pažįstamas įrenginys – kompiuterio pelė – švenčia 40-ąjį gimtadienį. Nors atsirandant daugiau įrenginių liečiamais ekranais buvo žadamas kompiuterio pelių populiarumo mažėjimas, jų naudojimas vis dar auga.
Kiekvienam puikiai pažįstamas įrenginys – kompiuterio pelė – rytoj švenčia 40-ąjį gimtadienį. Nors atsirandant daugiau įrenginių liečiamais ekranais buvo žadamas kompiuterio pelių populiarumo mažėjimas, jų naudojimas vis dar auga, rodo „MarketWatch.com“ duomenys. „Bitės Profai“ pranešime žiniasklaidai pristato 4 įdomiausius faktus apie šį kompiuterio valdymo įrankį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nuolat tobulėjantys išmanieji įrenginiai su lietimui jautriais ekranais metė iššūkį pelių gamintojams. Jie atlieka beveik visas įprasto kompiuterio funkcijas, tačiau valdymui nereikalingas joks papildomas įrenginys. Nors pelytė rečiau naudojama nešiojamų kompiuterių savininkų, be jos savo kasdienybės tikrai neįsivaizduoja didžioji dalis biurų darbuotojų ir kompiuterinių žaidimų fanų“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Išradėjas nepraturtėjo
Stanfordo tyrimų instituto profesorius Douglasas Engelbartas pirmasis išrado pelę, tačiau dėl to netapo turtingu. Jis eksperimentavo ir 1963 m. netyčia sukūrė šį kompiuterio valdymo įrankį, kuris dar beveik du dešimtmečius nebuvo naudojamas. Nors amerikietis užpatentavo išradimą, tačiau patentas nustojo galioti prieš pat 1981 m. balandžio 27 d., kai buvo išleistas pirmasis asmeninis kompiuteris su pirmąja kiekvienam prieinama pele „Xerox Star“.
Netrukus išradėjo idėją savo kompiuteriams pritaikė ir technologijų milžinės „Apple“ ir „Microsoft“. Pelytė pradėta dar plačiau naudoti nuo 1983 m., kai „Apple“ pristatė savo pirmąjį kompiuterį su pele – „Lisa“.
„Pirmoji pelė tebuvo medinė dėžutė su dviem metaliniais ratukais ir mygtuku. Išradėjas ją pavadino pele, nes buvo panaši į šį gyvūną ir turėjo laidą, primenantį uodegą. Po kelių dešimtmečių pelė jau atrodė moderniau – korpuse atsirado du mygtukai, nebeliko ratukų. Dar po penkerių metų atsirado ir pirmieji pelių kilimėliai“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Kodėl rodyklę pakreipė į šoną?
Pelė neatsiejama nuo pasvirusios rodyklės, kurią ir matome ekrane – ji leidžia atlikti įvairias funkcijas kompiuteryje. Ar kada susimąstėte, kodėl naudojama būtent 45 laipsnių kampu į kairę pusę pasivirusi rodyklė, o ne, pavyzdžiui, tiesi?
„Praeityje buvo sukurtas ir tiesus žymeklis, tačiau jis neįsitvirtino dėl tuo metu dar itin žemos ekranų raiškos. Tiesus žymeklis buvo per daug panašus į didžiąją raidę I, todėl buvo sunkiai pastebimas dirbant ar rašant tekstus. Tam, kad rodykle būtų galima naudotis patogiau, ji buvo paversta į kairįjį šoną – kad netrukdytų ir kompiuteryje rašantiems į dešinę pusę pasvirusiu šriftu „italic“, – paaiškina išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pelės įniršio sindromas
Greičiausiai visiems puikiai pažįstamas nusivylimas, kai internetinis puslapis „užstringa“, kraunasi per lėtai atliekant itin svarbų darbą ar ekrane pasirodo krūva erzinančių reklamų. Įdomu tai, kad nuo 2005 m. tam tikri dėl netinkamo internetinių puslapių veikimo sukelti streso simptomai vadinami pelės įniršio sindromu (angl. Mouse Rage Syndrom).
„Šis sindromas atpažįstamas pagal staigiai išaugusį širdies ritmą, prakaitavimą, kartais – rėkimą iš įniršio. Dėl tokių vartotojų pykčio priepuolių nukenčia ne tik jų sveikata, bet ir pati pelė. Dažniausiai žmonės pradeda intensyviai spaudinėti pelytės mygtuką, daužyti ją į stalą, kas, deja, tikrai nepaspartina kompiuterio veikimo greičio“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Mikis nėra tik peliukas
Mikis – tai pelės judėjimo atstumui apibūdinti naudojamas matavimo vienetas. Jis pavadintas žinomiausio animacinių filmų ir komiksų herojaus Peliuko Mikio vardu.
„Šį vienetą naudoja kompiuterių mokslininkai ir programuotojai. Vienas Mikis yra mažiausias išmatuojamas kompiuterio pelės judesys. Jis yra lygus šiek tiek daugiau nei 0,1 mm. Mikiais per sekundę matuojamas ir pelės greitis, o jos jautrumas išreiškiamas pagal tai, kiek mikių tenka vienam coliui“, – įvardija M. Vrubliauskas.
